tragedija

mes ir buvom kazhkiek laiko mazhi vaikai. ir buvo gerai. del monopolio kilo daug nesutarimu, ash netgi pastebejau, kad man kartais buna sunku nusileisti. labai bloga savybe, reiks kaip nors bandyti ja ishmesti lauk. ir ishvis, jauchiuosi kartais blogas.

vienu metu y kambario iejo mama, neshina arbata. ash norejau jai padeti ir paemiau viena puodeli uzh krashto. jis buvo velnishkai karshtas, o ash turejau ji neshti letai, nes buvo kaupinas. apsideginau pirshtus, bet.. buvo linksma ;) ish manes prastas herojus.

kai tomo ir dzherio vaizdajuoste baigesi, zhiurejome geniuka vudi, bet jis kazhkaip nelabai loshe, tad palaipsniui ishaugome vaikus ir tapome paaugliais su visais tais fyntais. po kiek laiko prasidejo kelias y zhvaigzhdes, bandem ji susikaupe zhiureti. tiesa, mums shi karta vel nepasiseke zhiureti to show. bet ash galvoju, jog viskas yra gerai. jeigu mums skauda ir mes liudim, reishkia mylim vienas kita. visa tai naturalu. nepazhines skausmo nesuvoksi laimes.

dabar zhiuriu y shalia monitoriaus stovinti dvd su kazhkokiu zhaidimu, kuri parneshe vakar krikshtu tevas. mano pc nenuskaito dvd, ir jau ne visi zhaidimai pasileidzhia. kompiuterines texnologijos per greitai tobuleja. informacines texologijos taip pat. jei ish pradzhiu kompiuteris buvo prestizho reikalas, tai dabar jis tapo toks pat kasdienishkas kaip shaldytuvas. mastau ir apie mp3 playerius - kazhkuria prasme tai mados reikalas jau.

eglutes irgi dirbtines (gal ir gerai). o po kazhkiek metu jose bus dvd grotuvas, shaldytuvas, internetas ir..

musu civilizacijos laukia permainos arba requiem.