Intro
18 PASAULIS DEGA, O MES DAINUOJAME DAINAS
ish pradzhiu buvo mintis: reikia pradeti viska ish naujo.
po to buvo bendraminchiu susirinkimai.
tada buvo benzinas, o pirkom jo tikrai daug.
metem burtus, kam teks garbe izhiebti ugni;
nedrasiai numeteme degtuka zhemen: gal naujos kartos bus zhmonishkesnes?
kadangi shian mokykloje jauchiausi kaip niekad nesavas ir netinkantis, grizhes namo pasileidau Catharsis. taip, pasaulio pabaiga arteja. norechiau, kad degtu. po to prisiminiau ir filma Fight Club. taip, mes esam niekas. tik gaila, kad to dar nesuvokiame. jei pajustume ta Nieka ir Mirti shalia (shian skaichiau, kad skinai nuzhude rusu grupes muzikanta Timura), ishkart imtumemes permainu. arba destrukcijos. nors man tas supratimas, jog viskas, ka matau ir ka zhinau nepaaishkina musu gyvenimo esmes, pasireishkia depresijos priepoliais. pan buvo shia vasara. skaichiau crimethinc. textus. po to visgi radau tai, ko niekaip negalejau suvokti ir priimti kaip tiesos. (nors aplamai, visa, kas yra kada nors parashyta ar kitaip perteikta zhmonems, yra propoganda, tik vienus dalykus priimam, kitus atmetam.)
ir pradejau bijoti vilniaus. kai pirmus kartus buvau green klubo/intro koncertuose, viskas atrode grazhiai: vieninga publika, idomus zhmones, muzika, muzika, muzika. norejau kuo greichiau baigti mokykla ir studijuoti vilniuje. dabar viskas kitaip. po against me! koncerto liepos pabaigoje pakeichiau nuomone apie visa ta scena. tiksliau, zhmones. grazhiai jaunai merginai pankai duoda uostyti eterio. vaizduoteje regiu, kaip vakare nuogi pankai purvinais pirshtais liechia ta mergina. (ash jos neteisinu, niekas neprashe jos prisigerti ir po to uostineti viska, kas jai siuloma.) taip, pankai. pankai. dazhnai nera skirtumo kas tu (o kas gi tu?). jei pankai daug geria ir yra durni, man jie nesiskiria nuo paprastu forsu. kaip ishvis galima kalbeti apie permainas, kai viskas, ka tu matai, yra tu ir tavo kasdien geriantys draugai? pazhiurek pro alaus butelio skylute - revoliucijos ten nera.
taigi, bijau vilniaus. kai praeita savaitgali vazhiavau y dr.green/SC koncerta, priesh ji teko daug laiko praleisti slampinejant nuo vienos stoteles prie kitos, ieshkant pasiklydusio draugo, laukiant kito draugo. per ta valanda slampinejimo man atrodo, kad visa tai, ka matau, ya beprotybe. taip negali buti. man, naiviam berniukui ish kaimo, atrode viskas per daug tikra, kad butu tiesa. valkatos - stileivos, dvirachiai - automobiliai-tankai, vos negriunantys namai - nauji stikliniai dangoraizhiai. visa shia apokaliptine vizija vainikavo mazhas apskures berniukas, atsisveikines su draugais ir ilindes pro ishdauzhta langa y rusi. bet visgi - draugyste.
stovint traku stoteleje ir laukiant pasiklydusio draugo, maschiau apie neseniai matyta filma Doze. narkomanu egzistencija: nauja doze ir nauja doze, ir nauja doze; po to - kaip gaut nauja doze? zhvelgiau y praeinanchius zhmones (dieve, kiek daug) ir isivaizdavau, kiek daug shitam MIESTE narkomanu. baisu. net kazhkaip ir nelaukiu tos dienos, kai chia studijuosiu. ash pats juk tikrai nepasizhymiu stipria valia. bet jei tik vilniuj studijuos ir mano mergina, tada viskas bus gerai ir ash shitoj skylej nedegraduosiu.
po to toli ishvydau denisa (mes kaip ir pazhistami, bet nepazhistami) ir vogchiomis zhiurejau y ji; tiesa, po to jau izhuliai debchiojau, turbut psixinio ligonio shypsena ishspaudzhiau. gaila, kad jis greit praejo ir po to aplink machiau vel narkotikus/alkoholis/cigaretes.
vakare su draugu pasiekem tiksla - koncertas (o buvo ish tiesu geras). o aplink - narkotikai, cigaretes ir alkoholis. mes esam butent tie, priesh kuriuos turetume kovoti.
kita diena grizhti y gimta sodzhiu alytu nebuvo labai sunku: raminau save, kad pagaliau nematysiu tu visu zhmoniu gausybes. ishejus ish stoties pamachiau vos kelis gatve einanchius sutverimus. palyginus su vilniaus gatvemis, musu sodzhiuje vyravo tyla. o visgi alytaus centras.. man atrodo anarxistams reiktu gyventi kaime, butu kur kas labiau atitruke nuo civilizacijos ir gal lengviau pasiektu savo vizija.
Comments
kad tokia bėda jog tas romantiškasis anarchizmas be civilizacijos netenka savo prasmės. Ir šeip mažytis pastebėjimas, jei ir toliau taip viską plaksi į krūvą, maišysi ir netyrinėsi nuodugniau be baimės gero nieko neišeis.
Posted by: o ne! | November 15, 2005 12:09 AM
kažkaip naivu pasikliauti savo mergina, kaip valios šaltiniu...
Posted by: Anonymous | November 15, 2005 09:43 AM
:) nesiparink brolau..
Posted by: Paulius | November 15, 2005 04:24 PM
as tai ziurejau ir negalejau suprast, nes lyg matytas (dabar jau zinau kur-antimaniax stovykloj), lyg nepazistamas.
ta diena buvo man labai gera.
man paskambino Marka, kalbejomes apie pusvalandi, pasveikinau ji su gimtadieniu, jis pasake, kad pankrokas nemire ir kad turi jau plana.
as sakiau, kad as turiu begale planu.
ta pacia diena gavau dovana is Minsko, kurios viduje buvo Fahrenheit 451' - knyga, apie kuria visi viska zino, o as vis dar ne.
po to gavau siunta is Stef (ta kur is Requiem/crimethinc. - tinkslinu, nes man buvo labai smagu suzinot, kad jie ne vien grazi teorija is grazios knygos, o realus kraujas ir prakaitas cia salia) su nasyvkem ir laisku ir crimethinc. spauda.
jos ir buvau atsiimt prie lietuvos.
koncertas buvo nieko.
grinai buvo zjb.
sc buvo mazai.
tik per join the hype variau.
dar zmones. kurie musasi, stumdosi ir net nelabai kelia nukritus. nesmagu del to. nejau imt ir mokyt?(kas as toks-sokio instruktorius?)
o po to, mane pasivijo Tomo ispranasauta Mirtis. tikriausiai jos is tikruju truko toj M zodziu eilej.
tiMur
pirma karta rekiau.
ziurejau i foto ir rekiau. i niekur..
jazzai nuejo sunkeliais.
dar ta nuostabia mergaite verciau jaustis kalta.
pakabinome 7ias nevykusias, bet nuosirdzias meiles geles Timurui ant saltos stiklines sienos.
kai toks dalykas ivyksta, pradedi vertint viska, ka turi. tevus, draugus, santykius, Laika. negali daugiau rast sau pasiteisinimo sedet ant minkstos vietos. arba nusoki nuo traukinio, arba sieki masinisto kabinos. as bandau begt. suolas po suolo, vagonas po vagono, igalintas grozio potencialo. „ak, jaunasis maksimalizmas, ak, noras pakeisti pasauli, ak, zaidimas filosofija ir gyvenimo prasmes kalusimai‘ – atsakymas pateiktas is anksto. siknon. tokius atsakymus, jie neteikia klausimu. jie teikia pasitikejima, klusnuma ir laukima. ko? geros stipendijos? bonuso algai? padidintos pensijos? Mirties? draugo ant Piterio grindinio, intelektualiojo pasaulio retorikos, svajones apie grozi.
ak, mirtis! tai taip banalu! kai musu gyvenimas tragiskas..
kame priezastis? poxui. o prasme? naxui.
kai viskas taip universalu, taip dviprasmiska, interpretuota.
tukstanciai tomu raidyciu, protingai sudeliotu vaizdiniu tinklu.
pasirink vaizdini, apsirenk sivakar graziau.
monolitinis dualizmas kaip paskutine minties vystymosi institucija.
jau jau jau metas iseit is proto.
kitaip neimanoma suprasti. skaityti ir rasyti, ziureti ir filmuoti, klausytis ir mokyti, myletis ir myleti.
atgal i jura. i nezinomus, neatrastus prasmiu lobynus, paskendusius kartu su atlantais.
atsakymu nera, bet mes zinome kaip baigiasi kiekviena istorija. visos pabaigos yra banalios, visi happy-endai – apgaule, ju nebuna, kaip miesto grindiny augancios piktosios zoles, kaip jas ravincios piktosios rankos, as rekiau stai ka:
their words whisper lightly / into newborn, virgin ears / "our truth is the truth, seek no solace in finding roots" / but the shadows have foes / like weeds we will grow / like weeds we will grow / now there's a war being waged / it's our words we must face / as our lives unfold / convictions are old / the real truth is told / like weeds we will grow / grow
kai as atsiradau pirma karta senuose Grinuose, irgi buvo nuostabus pojutis, po to praejo kiek laiko, pamaciau, kad is tikruju jokio unity nera, puoliau i nusivilima, po to pradejau po truputi suprast, kad unity tikrai yra – tarp zmoniu kuriems tai rupi. tiesiog si bednruomene yra atvira, ir prisipildo visokio balasto. kita vertus, kaip visada – balastas tai potencialus irkluotojai. tik nereikia pateikt veiklos kaip dar vienos nasyvkes, kai „reikia veikti, nes tu pankas“. nieko nereikia, viskas galima. nepulk i nusivilima, nepasitikek rudeniu, pasitikek savo meile ir buk naivus.
Posted by: xdirtx | November 15, 2005 10:01 PM
(turesiu apie ka pamastyt.)
Posted by: tragedija | November 16, 2005 07:22 AM
nu čia mane rimtai tamstos suparinot.
Posted by: alus_v | November 18, 2005 10:53 PM
oi..waike..jei tawe tai stebina,vadinasi tu nieko shem gyvenime nemates...!
tai kasdienybe,brool..!beto ir wln kaimu galima wadint...juk nedaug skirias nuo alytaus..ane..?
Posted by: Anonymous | December 3, 2005 11:55 PM
grazei destot mintis..bet blm kokio velnio save daryti tokia auka?? manau kad tai parasius tau palengvejo.. o neturetu.. na cia mano nuomone.. nenoriu izeisti ir aciprasau jei sugadinau nuotaika. tik nereik visko imti i sirdi.
Posted by: elze | December 27, 2005 08:35 PM