Taip, ir aš nuėjau į Vingio parką.
Pirmi grojo Saulės Kliošas. Visai smagiai. Ypač geras buvo naujas gabalas.
Paskum toks pakankamai nykus Skamp pasirodymas.
Dar buvo toks netrumpas papizdėlinimas, kas yra formatas, o kas - ne. Truputį pradėjo atsibost po kurio laiko.
Po pakalbėjimų buvo tai, ko labai norėjau -- Bix. Nors grupė nemažai pasikeitus, bet dar tikrai turi jėgos.
O pati roko opera nebuvo man kažkoks stebuklas, tikėjausi visgi kažko geresnio. Aišku, Frekenbokų Bomb Ska skambėjo šauniai, taip pat Bičių Nesustok, bet tai ir viskas. Kažkaip pritrūko kažko.
A, dar Zuokas gyrėsi, kad jis visiškas neformatas. Ėhė.
Nemažas malonumas yra per pertraukas sėdėt koridoriuj su ausinėm ant ausų ir klausyt Miracle Of '86 ir Gameness grožį ir energiją. Su niekuo nekalbėt apie nieką. Ir tokios emo nuotaikos, bet tokios geros nuotaikos, labai man patinkančios.
Taip pat malonu, kai didžiuliais greičiais į tavo kompiuterį ateina Butthole Surfers. O ką jie groja?
Puslapis apie visą(?) elektroninę muziką. Įdomu.
Vėlgi - bliuzai. Bet anoks čia melomanų tūsas (kokio naiviai tikėjausi).
Vėlgi - viskas per daug sterilu ir tas bliuzas kažkoks nebliuziškas. Nėr pochuizmo, mažokai ir dūšios, bet yra švarus garsas, didelė scena ir daug šviesų.
Būtų smagu ko nors tokio sulaukt iš d.i.y. žmonių, bet kaip visada tikriausiai nėra galimybių.
***
Per teleskopą į saulę galima pažiūrėti du kartus: dešine, paskui - kaire akim.
1978-ieji.
Vibrofonas. Fortepijonas.
Vizijos.
Kosmosas, išsidėstęs penklinėje. Sklandantys garsai. Šviesmečiai, pranašavimai, konstruktyvūs neutronai, utopijos, kosminiai šokiai.
Sun Ra ir Walteris Dickersonas.
Daugiau free jazzo. Daugiau free jazzo. Daugiau free jazzo.
Įspūdingai didelė Sun Ra diskografija.
Outer space is a pleasant place
A place where you can be free
There's no limit to the things you can do
Your thought is free and your life is worthwhile
Space is the place
Pankrokas. Kokybė labai nekokia, bet tekstai įdomus. Revoliucijos, workingclass'ai, anarchija ir visa kita.
Šiandien išgirdau naujų garsų. Kaip visada gerai. Aišku, įrašas ne iš kokybiškųjų, bet vis tiek gerai.
O šiandien toks netgi mažas stebuklas atsitiko: po ilgų mėnesių tylėjimo užveikė garso korta. Jūhū. Senas Kuinas, Jazzanova, James Taylor Quartet (pastarųjų dienų atradimas, gaila, kad tik demo turiu mp3 po 30 sekundžių), Tower Of Power ir kiti, seniai girdėti, buvę uždaryti kompiutery, garsai. Džiugu pasidarė.
O už nedaug minučių jau kaip ir pavasaris.
O šįvakar nors ir trumpai, bet gero bliuzo paklausiau. Drambliuose grojo Senas Kuinas. Super. Toks alko-senatvinis-sarkastiškas bliuzas. Tekstai valdo. Iki šiol nebuvau gyvai girdėjęs. Jėga.
----
Dabar - Velnio Nuotakos CD klausau. Gražu. Aišku, gyvai vasarą iš vis gerai buvo. Bosas gražiai skamba.
Šįvakar buvau koncerte Jazz&Rock Cafe grojo/tarpusavy varžėsi "Bekešo Vilkai" ir "Rock Slaves".
Pirmi Rok Sleivs. Džir džir džir. Nirvana "Come As You Are". Atėjo laikas vokalistei dainuot. Bžygt. Nata pro šalį. Dar viena pro šalį. Ir dar viena. Jau priedainį tai tikrai gerai padainuos. Bžygt. Pro šalį. Žiauru. Ima pyktis netgi savotiškas. Prie scenos stovi bičiuliai ir rimtai krato galvas. Paskui daina apie nežinau ką. Ta pati situacija. Instrumentalas visai gerai. Vokalas verčia ausis skaudėti. Paskutinis gabalas. Instrumentalas. Medliovas toks. Tik dvi gitaros. Visai gražu.
***Paplojimas***
Bekešo Vilkai. Intro toks neaiškus, bet gerai. Kala. Patinka. Bliuzfankrokas toks. Kūl. Jų gabalas bliuziukas toks. Super. Žmonės ploja garsiai. Vokalistė varo džiazovai. Pasikeitimas. Antrasis gitaristas pasiima tromboną. Fankas kaip reikiant. Su džiambe, su kvaku. Veža.
***Paplojimas***
-----
***Pertrauka***
Pirmąjį raundą laimi Bekešo Vilkai.
Vėl Rok Sleivs. Kažkoks gabalas (kaip skambėjo, žiūrėti į pirmąjį aprašymą). Vėl Nirvana. About A Girl. Nu čia jau turi gerai sudainuot. Gi paprasta. Optimizmas išmetamas į šiūkšlių dėžę. Tas pats. Naujas gabalas. Vokalistė skaito iš lapelio. Viskas taip pat. Instrumentalas man tai visai patinka. Ir jau geriau grotų instrumentalą, nei duotų tai vokalistei dainuot. - Pa-kar-tot, pa-kar-tot, - šaukia fanai, merginos klykia ir beldžia į stalus. Kartoja.
Bekešo Vilkai. Jau neprisimenu gabalų. Tik žinau, kad patiko. Paskutinis - Bixų - Vagis. Ohohoho. Iš visos gerklės plėšiu posmelius ir priedainius. Super super. - Pa-kar-tot, pa-kar-tot, - rėkia visi. Groja James Brown - I Feel Good. Pochuiyra versija. Kreivai. Keistai. Bet vežančiai. Visi laimingi ir įkaitę.
***Plojimas ilgas***
***Balsų rinkimas***
Laimėjo Bekešo Vilkai. Džiugu.
Pakuojuosiu į striukę, kapišoną ant galvos ir namo. Džiaugiuosi nuvykęs į koncertą. Dar kitą sekmadienį pats būsiu ten, sėdėsiu ant taburetės ir mušiu būgną.
Vis klausau ir klausau Herbie Hancock albumą Headhunters. Tikrai labai super. Ir atsivertęs .jazz puslapį kaip tik aptikau straipsnį apie šį albumą. Ypač nustebino tai, kad šiame įraše nėra gitaros. Siūlyčiau išgirsti.