Vienodumas.
Aklavietė. Knygos - neįdomios, muzika - neįdomi, žaizdos - negyja, prasideda priešuždegiminiai vaistai ir t.t. Nei pagrot, nei ką - nieko.
Sunku taip.
" />
« June 2004 | Main | August 2004 »
Aklavietė. Knygos - neįdomios, muzika - neįdomi, žaizdos - negyja, prasideda priešuždegiminiai vaistai ir t.t. Nei pagrot, nei ką - nieko.
Sunku taip.
Šedevras 1;
Šedevras 2;
Šedevras 3.
Protingų, bet neturtingų nebūna?
Paišalai.
Tai paskutinis Ričardo Gavelio romanas - parašyta gale knygos. Iš tiesų, gaila, kad paskutinis, nors, kaip žinia, palikimas nemažas.
Vieni mėgsta medinius laikinuosius karstus upės vingyje, apsuptus pušynų ir paukščių čiulbėjimo, persmerktus tolimo šunų lojimo ir pridengtus debesų, panašių į žirgus arba negrojančias fleitas.
Kiti vertina solidžius triaukščius mūrinius karstus, niūriai įsikasusius į žemę, piktai įsigręžusius visais trimis aukštais, vietoj gero hašišo dūmo svaigstančius nuo naujausio mersedeso išmetamųjų dujų, elektronizuotus lyg žalsvųjų ateivių skraidančioji lėkštė.
Vėlgi - bliuzai. Bet anoks čia melomanų tūsas (kokio naiviai tikėjausi).
Vėlgi - viskas per daug sterilu ir tas bliuzas kažkoks nebliuziškas. Nėr pochuizmo, mažokai ir dūšios, bet yra švarus garsas, didelė scena ir daug šviesų.
Būtų smagu ko nors tokio sulaukt iš d.i.y. žmonių, bet kaip visada tikriausiai nėra galimybių.
***
Per teleskopą į saulę galima pažiūrėti du kartus: dešine, paskui - kaire akim.