2.
Sėdžiu. John Lee Hookeris varo savo pavargusius, o kartais ir visai smagius, bliuzus. Ir baisiai malonumas didelis. Ir norisi į kokį prirūkytą bliuzo kabaką, kur tamsios odos žmonės rauda apie savo gyvenimą ir plėšo gitaras. Faking gud. Sekmadieniais visada kažkaip būna gerai. Tuščia, nyku, šalta ir tuo pačiu gerai. Šlapios gatvės ir visa kita. Tokiom akimirkom labai džiaugiuosi, kad gyvenu. Va ir bliuzai. Va ir gerai.