« January 2006 | Main | August 2006 »
Bus bus, tikrai, naujos formulės neapgauna. Užsitrenkusios durys savaip gerai - privers tobulėt, veikt, o ne gyvent vaizduote. Potencialas tik tuo ir vertybė, kad jį galima išnaudoti. Ne nuo rytojaus - nuo šiandienos. Laiko stumt negalima, jį reikia pasikinkyt.
O jei ir užprogramuota negatyvesnė lemtis, I'll give it the hell, before it takes me.
Aš paspringsiu visais mayday, atsipeikėsiu kažkur eliziejiškuose laukuose, o viskas aplink sius kaip žodžiai Beresnevičiaus knygoje - tvirtai laikomom, bet neįpratusiam išplaukusiom prasmėm.
Po teisybei taip jau kurį laiką yra. Savęs nepažinumas gąsdina, rimtai gąsdina užjūrio Hirosimom, kurios ledalytiškai atidreifuoja ir atneša kažką, ką sąmonė įžvelgia, kaip potencialų užkratą. Įžvelgt dar teįžvelgia, bet bent jau pavojaus sirenos galėtų nutilt.. Nes rimtai baisu, kad arčiausiai stovintis žmogus nepaleistų akmens į galvą. Ir vėl prakeiktas mayday per smegenų kanalus.
Jei atmetam truputį dengiančio putoplasto, pasimato kito lygmens mistika. Pirmąsyk šian į vieną sapną susigrūdo atšliaužianti kobra, besiskleidžianti aguona ir ginklų asortimentas iš paskutinio pereito žaidimo. Kažkaip papratau miegot dusyk per naktį-vidurnaktį ir paryčiui (naktį gerklė apsimeta, kad joje vyksta remonto darbai).
Vasaris. Priveiksim, ir net patrauksim į savo pusę. Patikėk.