(Už-)Vakar neatsargiai per kažką brūkštelėjau delnu ir užtaikiau ant vinies. Po to, kai atlikau skubų formalumą sugriežt dantimis, pradėjau apžiūrinėt paliktas vėžes. Vinis pasielgė labai praktiškai - įtaikė į tai, kas vadinama 'gyvenimo linija' ir nuslinko ja. Pėdsaką žymėjo labai gražus paraudimas. Su kažkokia maniakiška piktdžiuga laukiau kraujo, bet šis tąsyk pasirodė per drovus. Nuo savęs gailėjimosi atitraukė katė, perbraukusi uodega per kojas ir padavus garsinį signalą dėl pietų meto artėjimo.
(Už-)Užvakar šauniai užsnigo. Bet šalta neatrodė, nei autobuse, nei lauke. Nebe tie laikai, kai į autobusą bėgdavai pasišildyt, nes namie radiatoriai apsimetė metalo laužu. Gr, o dar prieš savaitę tai vėl buvo grįžę. 1dienį sunaudojau tris nosinių pakelius. Visgi apima nykus jausmas, kai jauti, kaip nuosavas kvėpavimas stingdo kūną (O, bet juk baigiu grįžt prie antro asmens. Regresas minčių reiškime? Nu ir ok, šalin mood'us:).
Paskutiniu metu apskritai, atrodo, teužsiimu tuo, kad sugeriu svetimas problemas, mixuoju su savom ir dar apsimetu, kad tesu komandiruotas stebėtojas. Jausmas permanentinis, skirtumas dabar tik toks, kad vaizduotė tą problemų košę smulkina į kulkų pavidalo gabaliukus, įkiša į rankas kaunterstraikinį šautuviūkštį ir liepia veikt pagal aplinkybes. Aš nusičiaudėju nuo parako ir pabundu. "Kai diktatorius užčiaupia opozicijai burną, prasideda didelė velniava." - prisimenu sakinį iš knygos palei lovą. Turbūt tai pagrindinis motyvas, kodėl racionalumas pas mane dar neįveikė vaizduotės. Arba atvirkščiai. Neaišku, kas iš jų - populistas. Tiesa, dar turėtų būt nepriklausomas trečias kandidatas - sveikas protas, bet jis seniai emigravęs.
Laisvę visa tai išvemti online man užgniaužia 'too many connections'. Reiks pasiklaust, ar internetas - viešoji gėrybė. Anyway, rytas nepabėgz.
WinAMPas - pats keisčiausias naminis padaras, pagalvoju.