siandien kiek daugiau nei vakar bandziau issimiegoti. juk paskutine atostogu diena o tiek grafike dar laisvos vietos sapnams, nieko neveikimui ir dribsojimui. is lovos pasikeliau kaip pridera puse deviniu vakare - laukiau tevu is svenciu, skaiciau knyga, ziurejau i televizoriu, varciau sonus.
pasedejau prie kompiuterio, padariau lemema apsisprendima, apie kuri gal kita karta - ne ta tema. dar nuotaika pakito nuo pastarojo meto bedugnes. du foje albumai, demesys is aplinkos ir viltis iziebia siokia tokia kibirksti. gal dar ryto sapnas.
pries vidurnakti ant tuliko baigiu skaityt ta knyga, vonioj pradedu kita, bet suprates kad geruoju nesibaigs sutvarkau mokyklos mazvyda. svarus ir slapias dar paskaitau forumus. kaip ir po dvieju, metas lovos lankymui, juolab mokykla nebeuzkalnu, o dar tiek grafike laisvos vietos mintims. pasiimu utopija. beveik pribaigiu, kai 5 ryte nusprendziu visiskai atsiduoti sau. vistiek miegas jau prarastas, teliko ramumas. po keliu akimirku galva sugalvoju, ranka parase, vienai is tu merginu kur niekada esi mates, ismintinga klausyma. stebuklas - sugaunu siela uz keliu simtu kilometru. viltis idomiai praleisti likusias kelias valandas. visgi po keliu trumpuciu zlunga - nieko gero nesigaus, numetu telefona po pagalve, nusisuku, ir tuomet prasideda anomalija. gaunu is tos merginos savo sms, kuriuo dar vakare taip didziavausi ir siunciau visai i kitas lankas. kreivos rankos? nulauze mano telefona? nokia 3310 ? konspiracija? kazkas vagia mano mintis? o gal ji galvoja taip kaip as? galva sukasi kaip vijurkas, tenka traukti i salta balkona traukti cigaretes. tiesiai taip ir neissiaiskinu. gaunu dar viena asmenine seniena uzlepta sent boxe, dar viena, dar. megstu nykiom minutem rasyti sapaliones. nevisada megstu jomis dalintis. kas idomu, gale manosios isikisa jau tos merginos rastai. nenustikdamas vietoj taip ir nesusiprantu kokie stebuklai darosi. o kaip tik siandien mamontovas per televizoriu sake, kad zmogus pasensta iskart kai nustoja svajojes apie nerealius dalykus.
pozymiai stebuklo irgi nepaprasti. uzsidega ir vis dar nepranyksta vokas displejui, kad gauta nauja zinute, nors nieko nera. kai atidarau atsiusta manaja tai meniu toks lyg is sent katalogo, kai ja istrinu, ji prandingsta ir sent kataloge. dreba kojos? tai zinoma! labai prailgusios, bet greitai prabegusios dvi(!) valandos sms aiskinimosi.
jei viskas yra tiesa, tai tiesa tokia, kad tai ka man atsiusdavo, telefonas pats prisekdavo mano kazkada issaugota sms prie gautojo ir padarydavo viena. tiesa, kolkas man vistiek viskas atrodo miglotai. gal hackeriai gali pasakyt ar cia telefono softo klaida ar kaimynu (saugumo) darbas?
pabandysiu po mokyklos atnesti labiau uzsnudusiu, bet gal susigulejusiu minciu
Išlipus iš dieduko busiko, apspangusio nuo bliuzo, susitinka traukiantis kavenski į benifetą. Sako ne į tą pusę einu, klausia ar nesintranzavo. Viskas normaliai.
Veiksmas – los patrankos. Rūsys su lošimo automatais, antras aukštas su minkštais krėslais, staliukais ir kėdutėmis, vaizdu į pirmąjį ir televizoriais nuo plokščių ir plačių iki senų ant kiekvieno kampo, transliuojančių sceną. Pagrindinė šokių salė prikimšta spalvotų švieselių ir kolonėlių. Ko daugiau gali geisti šerdis? Sėdim su kolega ir fantazuojam, kad punkrockas grotų čia. Šilta, gera, šviesu, garsu.
Žmones renkasi įvairiausi. porą metalistų, gotės merginos ir gotės blondinės, ir gotai vaikinai, nirvana, paklusnūs nepilnamečiai su tėvais, pažįstami. Šokių salė pilna nebuvo.
Prasideda nuo rhcp live video kelių metrų skersmens projektuojamame vaizde virš scenos. Turbūt muzikaliausia koncerto dalis. Angis grojo beviltiškai neįdomiai, tik įdomiai atrodė viename tų modernių, bet spėjusių morališkai pasenti ekranų su blankiomis spalvomis. sako 80 stilius. Kang neįdomiai. mano juodoji sesuo visai patiktų, jei ne vienodai nuobodus vokalas. Latviai soundarcade super skambėjo prie technikos, ne taip kaip galeroj. Dar virš jų galvų rodė jų visualsus. Gal kiek per daug visko. Tačiau išvargus nuo nuobodulio, mažo miego ir beprasmio kampų keitimo teko atsigauti. Xess berods per tamsą šnabžda vienas gražiau grojo, šį kartą nebeįdomu. Patinka, kai gotai užleidžia kompaktą, o patys tik gitaras dedasi ir dainuoja.
Kažkuomet tarp grupių nugirdau kolegos draugės pagyras dėl tuokimosi. Jai 19, man 19. dar tiek nematęs, dar tiek nepatyręs, o skaičius didelis. Kamuoja senai sufantazuoti stereotipai. Iki 14 reikia karštai išbučiuoti merginą, iki 16 praleisti bent dalį nakties kartu, per aštuonioliktąjį gert ir visus prigirdyt kaip daugiau niekuomet gyvenime, o paskui tik rimtėt ir surimtėt. Tokių norų senai nebėra, bet galva neišmeta vaikystės. 19 atrodo tiek daug žiūrint iš anos perspektyvos ir tiek mažai iš šios. O kažkas dar drįsta susirasti žmogų visam gyvenimui ir savo parašą padėt po nuosprendžiu. Amžius nekamuojant parina.
Sako reikia važiuoti, grįžta atsakingas kaunietis be raktų. Tiek jau to, vis tiek nieko įdomaus nebevyks – bix ir mountainside. Svečiuose simbolinis degtinės apsisukimas ratu, vėl simbolinis apsisukimas. Eime miegot. Vargšą kolegą užpuola; už stiklo įdėtas jėzus be ranku! vos netampa krikščioniu. Rytas prasideda anksti, įkalba nueiti į karo muziejų. Ten vėl jėzus be rankų. Pasirodo pas juos kaziukas irgi vyksta, bet vietomis Gariūnai prasprūsta. Po to gulinėjimai ir vartinėjimai. Tinginys įveiktas, patyčios ir gąsdinimai išklausyti, einam į trasą. Oras pagaliau lauke sunuostabėjo. Kokia 10 mašina 9 valandą sustoja namo. Dievinu naktį važiuoti mašinoje klausantis elektroninės šokių muzikos. Mobilumo ir svarbumo jausmai priplūsta. Šoferis giriasi, kaip vakar su daug promilių ir su šefu mušė greičio rekordus tame greitkely. Vilniuj dar spėjam aplankyt draugus, pabaigiam simbolinę degtinę ir tt, namo po trijų. Ryte traukia mešlungis koją kaip niekada anksčiau. Trečią valandą popiet ateina žadinti mama. Nauja diena išaušo.