« Tekstukai tekstukai | Main | Tiesiog seni eiliai »

Tik neišpuik! Sentimentaliukai

Toks palinkėjimas. O aš, o aš! Būtinai išpuiksiu! Kad perspjoviau porą šešiolikinių, besigūžusių pakampėmis. Literatūros procesas galugerkly užstrigo - ir neišspjaut, ir gyvent тошно. Kažin, kodėl net profesionali kritika virsta kalbėjimu apie save? Man rodos, tuoj ir aš taip - apie save su visom mistifikacijom.

Tebūnie, panorau dar tekstuką įmest. Sentimentalų ir nepastebimą. Pati nežinau jau, ir kuo jis taip įstrigo?


Bažnyčia

Prisėsk. Čia seni diafilmai.
Visi apie tave.

Čia tu - bažnyčia:
baltintos sienos,
takeliai, barstomi smėliu.
Giežta ir išdidi -
niekada nemačiau gražesnės.

Čia esi
lubinų aitrus,
dusinantis išsiskyrimas.