Moterų solidarumas
Su kovo 8-ąja sveikino negausiai. Gal kad atkakliai sirgau namie. Vis dėlto šiokios tokios tendencijos išryškėjo. Stebina: daugiausiai sveikino kitos moteriškės. Vyrukai atsipirko viena kita fraze ar tulpe. Moteriškės rėžė kalbas. Ganėtinai agresyviai. Ne, nemeluosiu, kad agresija man neimponuoja. Tačiau pakvipo revoliucijom. Perspėju: ant barikadų nelipsiu. Juolab, feminizmas - ne man. Aš vienodai nemėgstu ir vyrų, ir moterų.
Iš sveikinimų:
Sesulė rašo:
"Так что, девочки, каждый год 8 марта – наш день. Не позволим коварным самцам затыкать нам рты пошлыми букетиками и конфетками! Женское право голоса куплено веками молчания! Так воспользуемся же им хоть раз в год наравне с оперными дивами, чтобы высказать все накопившееся в нашей безбрежной, всеобъемлющей, все понимающей и все прощающей женской душе. Оркестр, туш!.."
Daugiau - http://www.livejournal.com/users/chudo_vische/49598.html
Mama SMSina:
"Tik palaikydamos viena kitą, mes sugebėsime atsikovoti geresnes pozicijas gyvenime, galėsim įsigyti norimas profesijas, užimti postus valdžioje, priiminėti mums palankesnius įstatymus, atsilaikyti prieš vyrų dominavimą visose gyvenimo srityse. Už mūsų visų, sijonuotų, vienybę!" Ir dar priduria, kad "Pergalė bus mūsų!"
Galų gale atsiliepia ir sibirietė mano buvusi kambariokė:
"С днем Клары и Розы! За женщин и революцию! За феминизацию и партизанизацию!"