sniegynai: Dovanėlė dovana

"Dovanėlė dovana - / vienas džiaugsmas, ir gana", - taip skamba mano vaikystėj mėgtas eilėraštis. Tiesą sakant, poezijos knyga - universali dovana: ir priešui mušti, ir trobai paremti. Bet ne kiekvieną sunkią knygą tinka dovanoti.

Štai Edgar Lee Masters "Spūn Riverio antologija": pasakiškos eilės, puikus S.Gedos (tiesą sakant, tai - sinonimai) vertimas, tomelis svarus - beveik 300 psl. Tačiau nepaisant maždaug 14 Lt kainos, teplūs minkšti viršeliai ir tradicinis tokių paperback'ų formatas. Oi, kaip aš nekenčiu tų besitepančių viršelių! Net į lentynas tenka statyti, kaip tame anekdote, pagal spalvą. Kitaip net pavadinimo greitai neperskaitysi. Jau daug gražiau atrodo nedažyto kartono - tokias leidžia "Baltos lankos".

Todėl Edgar Lee Masters gula į mano, o ne į artimųjų lentynas, ir tik aš skaitau apie "Teisėją Somersą":

Sakykite, kaip atsitiko, kad aš, mokyčiausias juristas, beveik atmintinai mokėjęs Blekstouną ir Kouką, išrėžęs pačią ilgiausią kalbą, iš kada nors girdėtų mūsų teisme, autorius teisės veikalo, apdovanoto paties teisėjo Bryso, - sakykite, kaip atsitiko, kad guliu čia, pamirštas, be jokio antkapio, o tas, mokesčių girtuoklėlis, Henris Stikliukas turi marmuro plytą su urna, kur Gamta ironišku mostu pasėjo žydinčias piktžoles?

Dovanoti pritinka kitokias knygas: gražias ir savo turiniu, ir forma. O be to, pageidautina, nebrangias - juk ar man, amžinai studentei, švaistyti dešimtines knygoms?!

Ir aišku, kad akį patraukia "Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos" perliukai. Na taip, be siaubingos kokybės, į bloknotus panašių ir tokių pat, byrančiais puslapiais, PK, Rašytojų sąjunga leidžia labai gražias bei nebrangias knygas, kurios metelius-kitus pagulėjusios apatinėje paskutinio stelažo lentynoje (ar kur ten dar knygynai laiko poeziją?), nepraranda savo grožio, bet gerokai atpinga.

Kodėl gi nepadovanojus kam nors Konstantino Kavafio "Dionizo eisenos" (6,72 Lt "Baltų lankų" knygyne)? XX amžiaus graikų poeto-klasiko eilės, išverstos irgi labai gerbiamo lietuvių poeto Vytauto P. Bložės, sudėtos didelėje gražioje knygoje. Juodi skiriamieji puslapiai, iliustracijos, pilnos antikinių motyvų, kurie čia grudasi ir susipina į siurealistinius vaizdus - visa tai nepaprastai dera su tekstais. Pvz., "Vienas iš dievų":

Vos kuris nors iš jų per Seleukijos agorą praeidavo vakarop, sutemoms leidžiantis, praeidavo augaloto tobulai dailaus efebo pavidalu su spindinčiu nesunaikinamojo džiugesiu akyse, juodais kvapniųjų aliejų vilgomais plaukais, - praeiviai nužiūrėdavo ir vienas kitą klausdavo, ar kas pažįsta jį, ar Sirijos graikas jis, ar svetimšalis. Tačiau kai kurie, atidžiau dirstelėję, suvokdavo ir tuoj pat duodavo kelią jam; o tam išnykstant po arkadomis, tarp šešėlių ir žiburių, kur traukdavo jis link kvartalų, kur tik naktį gyvi, kur orgijos ir ištvirkavimas, kur svaiguliai visakeriopi ir geiduliavimai, - domėdavosi, kuris čia iš Jų galėtų būti ir kokiam įtartinam pomėgiui į gatves Seleukijos nužengė iš Galingųjų Dangaus Rūmų.

Kita knyga, kurią mielai padovanočiau kokiam geram žmogui, yra Francois Villon "Rinktinė poezija" (7,99 Lt "Baltų lankų" knygyne). Pašėlusio poeto (beje, irgi amžinojo studento) pašėlusias eiles išvertė Sigitas Geda. Ir nors dėl šio vertimo sulaužyta nemažai iečių, bet skaityti vis tiek labai gera. O be to, knyga dvikalbė - šalia yra ir originalai.

Knyga, išleista ant kiek prastesnio šiurkštoko, bet malonaus pirštams ir labai praktiškai gelsvo ;) popieriaus, papuošta aplankalu su ornamentų raizgalyne ir vertėjo prakalba, kur subtiliai užsimenama, kad vagis, valkata ir poetas Vijonas - atgimęs LDK kunigaikštis Vytautas. ;) Ogi gražu būtų, jei prie savo raštų Vytautas pridėtų:

Pirmyn, laiškeli, stryktelėk kaip žiogas, nors neturi nei kojų, nei liežuvio, žinok, kad be tavęs esu visai pražuvęs, tad visą savo iškalbą parodyk.

O aš dar pridėsiu, kad visos minėtos knygos turi tam tikrų poteksčių, todėl neperskaičius dovanoti nerekomenduojama. Galit pakliūti į gana pikantiškas situacijas. ;)

sniegynai

:: binto kablelis sprendžia už abu ::

Dovanėlė dovana

Comments