paulius

sakiau jau kaip grįšiu, jauk kaip dėsiu... o va kai visą laiką sėdžiu ir nepasirašo kažkaip raidės. tai bandysiu viską iš naujo. tie du prisigėrimai su kairium ir joana(kuri labai skundėsi, kad denisas sakė, kad ji ištrynė blogą, aš irgi sakiau kad denisas sakė teisingai) padarė savo gerai ir tada kažkaip greitai sugalvojom nuvažiuot iki babijono stovyklos paklausyt pankroko. aišku nespėjom į traukinį, po to autobusas nevežė į trakus, tai nuvažiavom tiesiai į pivašiūnus. smirdėjo dūmais, bet žaidėm žaidimą, tai kelionė neprailgo. po to kažkoks diedas, kur turi namą pivašiūnų centre pasakojo kaip nueit iki piliakalnio ir dar parduotuvėj pardavėjos buvo malonios ir davė alaus. ėjom su daina ir taip intuityviai. ir pataikėm. buvo jau amerikonai pradėję, bet austrai buvo smagiau ir su ugnies pūtimu ir laipiojimais. kurmis pakėlė ir mane, ir dovilę, o aš kažkaip kolegų neišlaikiau. antimanjaksai pasiūlė kartu į Druskus, tai ir išvarėm. Vsiem sakiau, kad druskai yra labai gerai ir kad ten yra sūrus strymas prie nemuno. Įtikinau du austrus ir atjaunėjom. O restoranas buvo juokingas, bet koncertas pavyko ir nors ir biso vienas nepriprašiau bet malūninkai ir alus prieš koncertą su druskininkų pankais ir Lėja buvo labai gerai. Lėja sakė, kad jos vardas beveik kaip lyja. Patiko. Su druskinykų pankais gert labai gerai ir taip nuo dūšios, nes kaip ir biškį roots. labai žinojau, kad reikia su visais, nes ryte neatsikelsiu, tai išsiprašęs bambalį dovanu ir dar truktelėjęs malūnininkų(ninin) susivarčiau į autobusiuką ir į sodą, ten išpyliau samagoną ir užpisau denisą. ryte pachmielas, bet gražus žmopgus šypsosi, tai pramuša, po to dar alaus butelys ir jau noriu krist į užaugusį ežerėlį prie trasos, bet sustoja andriui su irma ir mus irgi paima. siūlau chebra į merkinę arba punią, nes ten gerai ir gražu, bet chebra į vilnių. mane išmeta prie viaduko ir fakof. pankai nuvažiuoja toliau. už kilometro kito susistabdau kailį, kuris siūlo automobilinės aparatūros ir automobilį. nereikia. nuveža iki statoilo, po to pėškom iki namų. tėvas sako varom. sakau gana, gal rytoj. randu sandėliuke pomidorų padažo ir stalčiuj duonos. pietūs. kolega rašo, kad išsisuko koją ir skauda. toro bravo pirmas albumas atgimė ir labai priot, nes Los Fastidios - Antifa hooligans dainuot įdomiau nei klausyt. O toro bravo kažkaip kestai pirmas albumas, bet labai gerai ir taip chuliganiškai. dar kažko jei sugalvosiu tai pridėsiu. dar prisiminiau, kad kai eidavau į mokyklą, tai ryte visada toro bravo, kad kietesnis prieš urlaganus jausčiausi, būdavo ir susimušam, po to istorijos mokytojas išskiria ir užrakiną, kad atvėst, nes jau būna, kad drebi.
Tai gal jau viskas.