« paskutinis kartas barake | Main | va taip »

sėlinantis dūbakas

žinot, kai miegant nuguli ranką ir jos po to
nejauti? man taip ka tik buvo visam kūnui.
gal dėl to, kad persirijau valerijono,
gal šiaip, dėl to, kad jau sėlina paskutinioji.
gal dėl per didelės depresijos ir nervinio nuovargio.
iš pradziu, kažkoks košmaras apie keistą ritualą,
po to viskas dingo, tada prabudau visas nutirpes,
ta būsena visai patiko, kol nesupratau,
kad čia jau nebe sapnas. desperatiškai
puoliau lankstytis. kojos atitirpo greitai,
su rankom prasipisau, keletą minučių. tada pradėjau
tikrinti pulsą. lyg ir normaliai. biškį greičiau,
nei įprastas, bet čiūjų dėl išgąsčio.
atsikėliau, nuėjau į vonią. atsigėriau vandens.
grižau. bybis. nuvariau į virtuvę. ten trys puodukai.
po to tuoletas. prisiminiau Mildos apsivėmimo pamoka:)
grįžau į virtuvę. dar pora puodukų vandens.
grįžau į savo kambarį. miegot eiti bijau.
įsijungiau kompą. parašiau šita chujnią. ai pochui,
einu miegot. kas bus - tas. gal dar pasimatysim...

va kaip buvo vakar apie 03.10-04.00

Comments

tai visgi ismokai...? :)