« lapkričio ir ligos proga | Main | pasauli, kam tu taip kartais »
Noviembre 14, 2009
dvi savaitės
ką papasakot? atostoga buvo intensyvi. galiu tik krūvą nuotrupų, visa kita tegu pasakoja vaizdai, kurių dauguma daryti m.
- stambulas, kurio pavadinimas "istanbul", beje, ir reiškia "to the city", yra didingas miestas iš didžiosios raidės. vienas iš mėgstamiausių. visoks, nuo modernių superdangoraižių iki jaukių rajoniukų iki garlaivių iki turgų, kuriuose jaučiasi milijonai komercijos žmogvalandžių per tūkstančius metų. pirmą vakarą plaukiau per sąsiaurį laivu, vėjas, besitaškantis vanduo, tamsa, city lights, šalta, labai labai gerai. orhan pamuk gražiai rašo apie miestą, orientuojantis, kas kur, tikrai įdomiau, bet jis baisiai daug pizdyt.
va tikras miestas, ne žemėlapis: vieta, kur susikerta aukso ragas, bosforo sąsiauris ir marmuro jūra.
testereci sokak yra prie pat apsistojimo vietos stambule. negi testuotojų, galvojau, bet iš tiesų tai yra pjūkladarių (?) gatvė. gerai ir taip, ir taip, vistiek.
laivai, laukiantys prie bosforo pradžios, jiems įplaukti galima tik naktį.
vandenyje plaukioja šiukšlės ir laivų sutraiškytos medūzos, bet užtat jis teisingos spalvos:
tie spalvoti laivai skirti ne turistų plukdymui. ant kranto aikštėje stovi maži žuvies restoranėliai, šiuose laivuose kažkodėl yra jų virtuvės - juk kepimas yra daug smagesnis ant itin siūbuojančių paviršių?
minios žvejų kažką gaudo ant galatos tilto:
geri miestai visada susilinkina:
prieš keletą metų, laukdama interrailinio traukinio namo, tesalonikuose mačiau turkišką traukinį stambulas - atėnai. su pusmėnuliu. pyzė, galvojau, kokie rytai, kokia egzotika, kaip norėčiau į tą pusę. pagaliau pavyko. 700km = 20 lirų = 20 valandų. už ankaros traukiniai sulėtėja taip, kad pustrečio šimto kilometrų važiuoja devynias valandas. užtat gerai matosi, kokie yra 80% turkijos -- t.y. kalnai, stepės, tuštuma ir atsitiktinė agrikultūra. tik iki vidurio privažiavau, nors traukiniu galėčiau važiuoti ir važiuoti.
kapadokija yra visiškai out of space kraštas. pataikėm geru laiku -- kaip tik išvažiavus visiems turistams, bet vis dar +25 ir saulė, ir užsilikusios vynuogės laukuose. kalnai ir akmenys ten nenusakomai keisti, kaip koks grybinis sapnas.
tiuringo kavinė salose:
Posted by kpmg at Noviembre 14, 2009 4:34 PM 
Comments
Tie smailėjantys akmenys tai tikrai classy
Posted by: Audrelis at Noviembre 14, 2009 8:06 PM
dobre dobre
Posted by: adomas at Noviembre 18, 2009 11:57 AM