opit

lrytas: Ar įmanomas grynai mokslinis pasaulio vaizdas?
Baisiausia, kai bandoma įteigti, esą patys moksliniai faktai, empirinė dalykų padėtis gali ir privalo formuoti vertybines asmens nuostatas. Antai dažnai teigiama, kad mokslas įrodė, esą vertybės, palyginti su gamtotyros atskleistais empiriniais faktais, yra antrinės kilmės ir svarbos dalykas, kad jos yra ontologiškai neesmingos, neišplaukiančios iš pačios tikrovės prigimties, o atsiradusios istoriškai, paties žmogaus kultūriškai sukonstruotos pagal jo fiziologinius ir psichologinius poreikius.

Taip samprotaujant galima padaryti išvadą, kad ir pati žmogaus, vieno iš gyvūnų, gyvybė toli gražu nėra nelygstama vertybė: mat jei žudome kitus gyvūnus (antai valgydami mėsą), tai kodėl negalėtume žudyti žmonių, tegul ir dėl kitų, nebūtinai kanibališkų motyvų? Jei žmogus, kaip esą atskleidė mokslas, tėra protaujančios mėsos gabalas, kodėl didesni ir stipresni mėsos gabalai turėtų kvaršinti sau galvą dėl kažin kokių prigimtinių ir nelygstamų teisių, į kurias akiplėšiškai pretenduoja mažesni ir silpnesni mėsos gabalai? Juk jei žmogus tėra netrukus supūsiančios mėsos gniutulas, tai ar jo vertė, tiksliau tariant, prekinė kaina, neturėtų priklausyti nuo jo dydžio ir skonio tiems, kurie ketins jį valgyti?
<..>
Mokslas ir mokslinis pasaulio vaizdas, kaip iš esmės teisingai teigiama, ne tik neleidžia įžvelgti kokios nors pasaulio ir žmogaus būties prasmės, bet ir atskleidžia fizinę tikrovę kaip visiškai abejingą žmogiškajam prasmės poreikiui. Vis dėlto iš to daroma klaidinga išvada, kad jei prasmės nepajėgus atskleisti mokslas, tai jos jau negali atskleisti niekas, todėl prasmė ir jos struktūrą formuojančios vertybės esą iš viso realiai neegzistuojančios. Kaip gana ciniškai yra pareiškęs Stevenas Weinbergas, vienas iškiliausių dabarties fizikų, vienintelė gyvenimo prasmė šiais laikais galinti būti tik pats beprasmės tikrovės tyrinėjimas. Tad vienintelė šiuolaikiniam mokslininkui likusi jo gyvenimo prasmė – tuščio smalsumo patenkinimas ir pažinimo džiaugsmas, patiriamas atskleidžiant vis didesnę tikrovės beprasmybę. Be abejo, šiam vis didesnės beprasmybės atskleidimui reikalingi milžiniški elementariųjų dalelių greitintuvai, į orbitą iškeliami teleskopai, superkompiuteriai ir kiti moksliniai prietaisai, kainuojantys dešimtis milijardų dolerių, kuriuos beprasmybės ieškotojams turi uždirbti mokslo nekuriantys mirtingieji. Vien dėl to, kad šie nepajėgūs įžvelgti tikrovės beprasmybę, jiems, akivaizdu, yra užtrenktos net ir šios vienintelės durys į gyvenimo prasmę. Apie etinius tokio požiūrio į tikrovę, žmogų ir jo gyvenimo prasmės galimybę pagrindus geriau nė nekalbėti.

the world as i know it:

"The most beautiful experience we can have is the mysterious. It is the fundamental emotion that stands at the cradle of true art and true science. Whoever does not know it and can no longer wonder, no longer marvel, is as good as dead, and his eyes are dimmed. It was the experience of mystery -- even if mixed with fear -- that engendered religion. A knowledge of the existence of something we cannot penetrate, our perceptions of the profoundest reason and the most radiant beauty, which only in their most primitive forms are accessible to our minds: it is this knowledge and this emotion that constitute true religiosity. In this sense, and only this sense, I am a deeply religious man... I am satisfied with the mystery of life's eternity and with a knowledge, a sense, of the marvelous structure of existence -- as well as the humble attempt to understand even a tiny portion of the Reason that manifests itself in nature."