« sovietinis internetas | Main | this fleeting nownownow »
Julio 18, 2007
intarwebz
galvojau, kad, įvykus blogosferos "išėjimui į žmones", tapimu įprastu dalyku, web2.0, "interneto renesansui", etc ad nauseam, o nebe siauros bendruomenės slaptu ryšiu, galiu matyt krūvą dalykų, kurie man, kaip blogo rašytojai, pakito nuo, tarkim, 2003-jų.
- kaip bebūtų paradoksalu, dedant į internetą šitiek megabaitų savo gyvenimo, atsirado daugiau anonimiškumo. to nesigilinimo-ir-nežiūrėjimo-į-akis anonimiškumo, kuris ištinka didelėje maximoje arba šokių aikštelėje. niekas nebesigilina, ką tuo ar anuo norėjo pasakyti teksto kūrėjas; turėti blogą ir viešinti savo gyvenimą nebėra drąsus ir iššaukiantis elgesys, turėti blogą dabar - normalus savęs pr'inimo mechanizmas.
be abejo, tam turi įtakos ir attention span'o sutrumpėjimas. tas lėto skaitymo malonumas, kur pasidarau kavos ir besimėgaudama perskaitau kokį įdomų ir autentišką įrašą, vis dažniau atimamas blogrollo mėsmalės - dažniausiai greit pralekiu krūvą netvibes gazetų, įdomiausius sukišu į vienokį ar kitokį turinio agregavimo ir paskandinimo mechanizmą, ir pamirštu. tu turi rašyti ypatingai, kad perskaityčiau tavo blogą iki galo. tu turi rašyti ypatingai, aš turiu tave pažinoti ir tu turi būti man įdomus, kad aš grįžčiau daugiau nei vieną kartą.
- aš dar puikiai atsimenu tuos laikus ("Forever in internet time is “about two years”", sako citata), kai be problemų buvo galima perskaityti visus lietuviškus blogus - išskyrus atskirą LJ bendruomenę - , pastebėti naujai atsiradusius, paspėlioti apie tikrąsias tapatybes, pakantačinti, susipažinti.
realybėje sutikus blogerį, krūtinėje kildavo toks šiltas 'savumo' jausmas. dabar jis kyla blogosferoje sutikus kažką pažįstamą ar potencialiai pažįstamą.
nei gerai, ne blogai; so it goes. negaila. netgi priešingai, išmynus savo takelius blogosferoje, jai susiskaldžius į vieniems kitų neskaitančias ir nelabai susisiekiančias grupeles, blogosferoje vėl tampa šiltai ir jaukiai anonimiška - kaip tuomet, kai "mes" rašėm savo subjektyvų srautą keliems žinomiems skaitytojams ir sau patiems. "teminių blogų", sakot? teminius blogus tegu rašo ekspertai (ir webdunulis, lmao), visuotinio pilietinio žurnalizmo laikais diletantiškumo nebereikia.
ko gero, nurašyti esamus įvykius iš galvos, kol jos dar neišprosino greitis ir c kategorijos substancijos, liko vienintele blogo prasme. gal ne visai vienintele, internetas man vienaip ar kitaip parodė ir rado darbą/namus/kambariokus/mylimąjį/greitpuodį/bendruomenę etc, bet kaip atminties tęsinys jis man mieliausias.
Posted by kpmg at Julio 18, 2007 4:18 PM 
Comments
pasirašau po kiekvienu žodžiu.
Posted by: nezinomas at Julio 18, 2007 6:32 PM