opit

taigi, dabar europoje egzistuoja keletas elektros tinklų megasistemų - skandinaviškoji NORDEL, kontinentinės europos UCTE, integruotoji Baltijos šalių bei postsovietinio bloko valstybių energijos sistema (raudonos rodyklės):

šios sistemos skiriasi savo parametrais (faze, dažniu, galia), ir dabar siekiame sinchronizuotis su UCTE sistema.

Kadangi dabar turime vieną reaktoriaus bloką, dirbantį 3100MW galia, o 2009 metais ir jį uždarysime, kyla didelis energijos deficitas:

Dabar esame energetiškai priklausomi nuo Rusijos - iš jos įsivežame dujas, naftą, kurą atominei elektrinei, mazutą. Norint išvengti manipuliacijos politiniais tikslais, vienintelė galimybė - atominė energetika.

2006 metais buvo pasirašytas komunikatas su Latvija ir Estija dėl bendro investavimo, atlikta galimybiu studija, nustačiusi, kad statyti atominę elektrinę iki 3500MW Lietuvoje galima. Vėliau prie projekto prisijungė ir Lenkija, o dabar Seimas jau svarsto atominės elektrinės įstatymą, kurio dvi sudėtinės dalys yra sudėtingos:

- decision on principle - nuspręsti, kad tokia elektrinė aplamai yra reikalinga;
- nacionalinio investuotojo sukūrimas.

šis punktas yra keblus, kadangi "Lietuvos Energija" buvo išskaidyta į gabalus. "Lietuvos Energija" formuoja strategiją, tačiau nėra ekonomiškai pajėgi finansuoti naujos AE statybą.
Suomijoje, kur Olkiluoto vietovėje statoma pirmoji atominė elektrinė po Černobylio, buvo panaši situacija - tačiau ten pavyko sudaryti konsorciumą iš didžiųjų energijos vartotojų - aliuminio/popieriaus gamyklų. Lietuvoje didžiąją energijos dalį suvartoja namų ūkiai, taigi reikia sukurti investuotoją iš tiesiog ekonomiškai pajėgių ūkio subjektų.
Taigi, toks investuotojas būtų valstybinė įmonė "Lietuvos Energija", beveik valstybiniai Rytų skirstomieji tinklai ir Vakarų skirstomieji tinklai - kurių didžiąją dalį kontroliuoja "Vilniaus Prekybos" dukterinė įmonė "NDX Energija". Nacionalinis investuotojas turėtų ne mažiau 34% naujos AE akcijų - kad turėtų veto teisę; o dar be jo investuos tarptautinio susitarimo partneriai - Lenkija, Latvija, Estija.

Naujosios atominės elektrinės parametrai būtų tokie:

- vienas reaktorius pagamintų ~800-1600 MWh, dėl jų skaičiaus dar nesutarta,
- vienas reaktorius kainuotų apie 2.5-4 mlrd. eurų - dar niekada Lietuvoje nebuvo tokio dydžio projekto.
- vienos kilovatvalandės kaina būtų apie 1300 - 2000 eurų.
- jis būtų pastatytas iki 2015-2016 metų.

Yra ekonominių priežasčių statyti būtent atominę elektrinę, o ne statyti termoelektrines:
- labai maži kuro kaštai (3% pagamintos energijos kainos - kai tuo tarpu dujomis kūrenamose elektrinėse jie siekia 36%);
- nėra mokesčio už CO2 emisiją - tarkime, dujomis kūrenamose elektrinėse jis sudaro 7%, o anglimi - 16.2%;

Paskui pasakojo apie branduolinio kuro ciklą - jis iškasamas urano oksido pavidalu, konvertuojamas į urano fluoridą, sodrinamas centrifugose, kur U₂₃₅ koncentracija iš 0.7% pasiekia 3-4%, kiek ir reikia reaktoriui. Atominio ginklo gamybai reikia 90% grynumo urano, o, anot pranešėjo, ant negrynintos urano rūdos galima miegoti.
Paskui gaminami kuro elementai, jie panaudojami, padedami ilgalaikėse saugyklose arba panaudojami pakartotinai, o paskui galutinai įpakuojami ir laidojami. Laidojimas, anot p. Grinevičiaus, yra "ne fizikinė, o filosofinė problema" - kadangi reikia galvoti apie labai tolimą ateitį.

Dabar visame pasaulyje pastebimas "branduolinis renesansas" - dėl ribotų kuro resursų vėl pradedama statyti daug atominių elektrinių, kadangi urano ištekliai gausūs - vien eksploatuojamų kasyklų pakaks 100 metų. Didžiausius urano rūdos resursus turi Kanada, Australija ir Kazachstanas.
todėl atsiranda daug naujų skilimo reaktorių technologijų:
- labai aukštos temperatūros reaktoriai
- išlydytųjų druskų reaktoriai
- dujomis aušinami reaktoriai (pebble bed tipo reaktoriai būtų iš tokių)
- švinu aušinami reaktoriai

Naujajai atominei elektrinei dabar renkamasi iš dviejų technologijų:
- suslėgto vandens
- suslėgto sunkiojo vandens (jie gaminami Kanadoje, žymiai paprasčiau su kuru, tačiau lieka labai daug branduolinių atliekų).

Šiuo metu vyksta tik parengiamieji darbai ir problemų sprendimas:
- inžinerinė parkė su statybomis ir logistika, kadangi seni RBMK reaktoriai buvo lengvesni, o naujojo reaktoriaus plieninis kevalas, atplukdytas jūra iš Japonijos, svertų apie 1100t ir būtų apie 25*5 metrų dydžio. Tokio objekto neatlaikytų keliai - reikėtų sutvirtinti juos, dirbtinai sustiprinti tiltus, o Dauguvos upe atplukdyti nepavyktų dėl joje esančių slenksčių. Vežant tokio dydžio ir svarbos daiktą, "kiekviena įkalnė būtų projektas".
- ruošiama teisinė bazė, bo Lietuvoje naujo reaktoriaus dar niekas nestatė ir naujos AE statyba nėra reglamentuota.
- reikia nuspręsti, iš kur pirkti reaktorių - Prancūzijos, Kanados, etc, o tai būtų ir "politinis pasirinkimas".
- derybos su strateginiais partneriais latviais, lenkais ir estais, ką p. Grinevičius apibūdino fraze "folklorinių ansamblių susirinkimai"

dar šiaip visokios smulkios pranešimo nuogirdos ir replikos:

• TATENA yra vienintelė organizacija, galinti uždrausti statyti reaktorių.
  
• miškelyje prie IAE yra veikiantis atominės elektrinės simuliatorius
  
• "kam reikalingi inžinieriai: kažkokiai funkcijai atlikti"
  
• "Lietuvoje nėra atomo kultūros"
  
• "mes galim ir po tris raštus per dieną pasirašyti, jūs tik atsiųskit" - apie bendradarbiavimą tarp universitetų ir energetikos.
  

va. o realiai tai išgirdau keletą dalykų:

- amžinoji trintis tarp tech ir politikos čia aštri kaip niekad. Pavyzdžiui, Gazprom'as, protestuodamas prieš statybą, žadėjo "pastatyti 4000MW elektrinę Latvijoje, Liepojoje" - tačiau vienintelė elektros tinklo vieta Pabaltijyje, į kurią būtų galima įjungti tokios galios elektrinę, yra Visaginas..
- Lietuvos laukia "raudono mygtuko" momentas - kuomet atvežtas gatavas reaktorius bus sumontuotas, pajungtas į tinklą ir įjungtas, tai jaučiu norą čia tuo metu nebūti.
- žiūrėjau, žiūrėjau į žmones, kurie laiko ranką ant didžiosios rozetės, ir galvojau - o kas, jeigu mes klystame?
- realiai šneka buvo apie tai, kad reikėtų fizikų specialybės, kurie užsiimtų būtent atominės energetikos strategija ir vystymu. pagalvojau, gal būtų puiki specialybė, prisijaukinčiau tą "mental ground zero" - tačiau čia galima skelti kalambūrą apie viso gyvenimo darbą Maximoje :)