opit

- bėgam per lietų iki lėktuvo, paskui agrarinėje prapistyje prie paryžiaus ieškom nakvynės - vietnamo karo metodika lipam per spygliuotą vielą ir pataikom į bulių ganyklą.

- barselona. miestas be jūros - tai nesusipratimas, toje jūroje neišsimaudyt - irgi nesusipratimas, šiltas skaidrus vanduo, jūros ežiai ir moliuskus su akvalangu žvejojantis diedas.

- barselonos prieplaukoje pilna bičiukų, kurie pardavinėja padirbtus akinius, tapkes, tašes etc ir laksto nuo policijos kaip geležies drožlės paskui magnetą.

- šūdvynis už 1.30, jokių pagirių, paskui prisimenu varveklį.

- susitranzuojam mergiotę, kuri sako "i live in my van" ir vairuoja savo busiką kalnų keliais panašiai kaip ve vairuotų, manau. tada euforija - eiti baltų namukų ir vėjo malūnų miestelio Palmėmis apsodinta gatve į vandenyną. "rinkis, kur pirma maudysimės - atlante ar viduržemio jūroje".

- einam pajūriu ieškot nakvynės. apleistas namas, nėra jokio stogo, viduj sienos apklijuotos šešto dešimtmečio moterimis. išlenda senukas ir gudriai šypsodamasis rodo į žiurkę, gyvenančią aptvare.

- nakvot po uolomis ant lopinėlio smėlio. prieky - afrikos šviesos ir laivai, už nugaros jaukiai knarkia draugas, viršuje žvaigždės, už poros metrų - potvyniai ir atoslūgiai. aristokratiškas bomžavimas.

- atlikau du gražiausius ever dalykus - kūriau gražiausią laužą tarp akmenų, iš jūros suneštų lentų ir sausų kaktusų, bei pūčiau gražiausioje ever vietoje - alhambros sodo centre, prie fontano tarp rožių.

- dalintis sudžiūvusia vogta bulka, kai po kojomis - trečią nakties judri ir gyva gatvė.

- "ai, prašikam dieną". sėdėt parke siestos metu, sumerkus kojas į fontaniuką, šalia plūduriuoja bambalys pigiausio "alhambros" alaus.

- arabų kvartalas, apačioje šurmuliuoja dealeriai, persikinė nargilė ir kava su kardamonu.

- "visą gyvenimą norėjau pažiūrėti, kas šito kaktuso viduj". tai skauda.

- ilgai ieškojom šitos aikštės barselonoje, kurioje pilietinio karo metais šaudydavo anarchistus. tikrai kyla klausimas apie ispanų snaiperių taiklumą.

- orvelo aikštė. girtas dealeris ir paminklas, galįs priminti nebent tuberkuliozės bacilą.

- ispanija yra bene vienintelis neįsitempimo ir nesudilbertėjimo bastionas vakarų europoje. vieną rytą bepusryčiaudami granados parke gėrėjomės fontano statybininkų darbu - perekūras, perekūras, pletkas, po to jie kažkur pradingsta, fontane išsimaudo bomžas, paskui vienas statybininkas eina ieškot silikatinių klijų, kiti tuo metu rūko. kitą rytą fontanas veikia. mañana. juokėmės, kaip jie taiso bėgius - susiveža naujus pabegius į vietą ir sako "comrade viršininke, manau, kad po to, kai suges, tai pakeisim, o dabar pailsėkim".
sveika pas juos kažkaip. sveika su viešosiomis erdvėmis, visur po parkelį ar bent jau aikštelę, būtinai po suoliuką kas pora šimtų metrų, net jei tas suoliukas - priekiu į sieną. šiaip gera pas juos vibracija, žmonių miestai, ir tie žmonės - mažiau minia, ir mažiau visur esančio autoriteto, kuris taip jautėsi prancūzijoje ir vokietijoje.

- nuostabios gyvosios skulptūros barselonoje. viena vaizduoja bronzinį žmogų, bet iš ausų kyšo baltos ipod'o ausinės. kita - raudona dėžė, iš jos sklinda tumulai hašo dūmų, bilsnojimas bei stūgsmas. laukiam. ateina družokas, nešinas kartoniniu dalgiu, ir grūda du plastikinius maišus maisto pro skylę - tikrai gastrofazė, galvoju. pagaliau išlenda bičelis su gorilos kauke..

- skvotas po guelio parku, kurio stogas sako "okupa y resiste" skersai visos barselonos panoramos.

- paskui važiuoju per vokietiją. maži miestukai, kuriuose žmonės gyvena taip gerai, kad nevyksta nieko. visur esantis futbolo čempionatas ten - tai stiklo karoliukai plazminiame ekrane bei atributika vitrinose. naktinis traukinys, einu pėsčiom per paryžių, paskui papuolu po jaukiu sparneliu ir tris dienas nuostabiai nieko neveikiu.

- paryžius nepriot. gigantiška machinerie, gal per daug važinėjausi metro, bet taip suspaustų į konvejerį žmonių dar nemačiau, ir nemačiau žmonių, kurie taip nemato vienas kito. toks konvejeris, žandarai visur, paranoiškos švieslentės stotyse, turistų srauto nuzulintas miesto landšaftas. patiko nebent palapinės prie senos ir la defense sapnas apie neatėjusią ateitį.

- metro tarčiokas apžiūrinėja venas, įlipa linksmas gotas su gitara ir groja kokį tai šūdrokį. o barselonos metro tuneliuose kartais tamtyč sėdi muzikantai ir dvejais pirštais užgrojinėja "santa lucia" ant fonogramos, labai siurrealu.

- stoviu eilėje stoty. už manęs girtas prancūzas ir orus britas. prancūzas laiko suspaudęs napoleono skulptūrėlę ir baubia "marselietę" jam į veidą.

- afrikietiški moterų drabužiai - tokios apsivelkamos našyvkės, apie trečiajį ganos moterų kongresą, pavyzdžiui.

- paryžius - vienintelis miestas, kuriame manekenai vitrinose turi spenelius.

- berlynas gerai kaip visuomet. bėgioju metro nuo kontrolierių, falafelis, kreuzbergas, iš matymo pažįstami pankeliai. nežinau, kodėl taip gerai, kažkokia jame pusiausvyra.

- tokios kelionės - viesuomet erdvės užkariavimo pratimai. ant kiek saugiai jautiesi miegodama su kuprine po galva po atviru dangum, kaip reikia išlipus naujam mieste pasėdėti, kad jis taptų nors kiek tavo. mąstėm apie vietos įsisavinimo kriterijus - ką reikia atlikti mieste, kad jį galėtum laikyt nors kiek pažintu? rast kabaką, krautuvę, interneto kavinę ir parkelį, kuriame nakvotum, jeigu ką?

- pirmą kartą pervažiuoju lenkiją nesusipisus traukinių tvarkaraštyje. malonu girdėt kalbą, išpult stoty į glėbį, važiuot dviračiu, statyt festivaliui elegantišką šlagbaumą, gert alų ir miegot savoj lovoj. daug labiau žinau, ką norisi daryti - užskaitau šitą atostogą.