jau dabar žinau, kad pusę pamiršau.
dešimties rūšių monetos kišenėje, šešis kartus persukinėta laiko juosta, traukiniai taksi tramvajai autobusai metro fūros gondolos kojos, dvi savaitės be kavos, lovos, dviračio bei muzikos, išskyrus brian eno kempinge prie bratislavos bei galvos radiją: beastie boys cookypuss ep.
- mojito bratislavoje, pasiutę priemiestiniai tramvajai temstant, prezidentūra, nuo pasaulio atitverta 2 m aukščio stiklo siena, karvės, dar gerai beer shots po 0,1 l bei 50 ct iš ryto, einam į stotį, iškaba, trumpa kibirkštis galvoje: vagonuose sebastião salgado "workers". labai geroje vietoje, labai geru laiku. very inspiring.
- viena nuo 8 pm iki 7 am: tokia bjauri tvarkinga kaip ir vokietija, sūris dešroje, ledų porcija penkiese, du smagiai girti niujorko/maskvos žydai, vienas toks tipiškas šveikas su civilio milicininko uniforma, aprodo pūtimo kiemelį, pašnekam apie istoriją, nebesąmonė nulinksta.
- budapeštas. po trijų valandų miego stoty. didelis, šiltas, pilnas interneto kavinių, turkiškų prieskonių krautuvių, kiemelių, street arto, turgus su paprikomis ir džiovintais pietų vaisiais, stotis tamsaus marmuro grindimis ir didžiuliu ažūriniu stogu, žiurkė, plūduriuojanti dunojuje, žalias arbūzas žalios fontano mozaikos.
- naktinis traukinys į bukareštą. tamsoj per kalnus, atkemšam pigų vyną, prapjaunam arbūzą, ryjam persikus. bukareštas - tas pietų miestas blogaja prasme, kuriame nenorėčiau gyventi, su kamščiais, karščiais, besilydančiu asfaltu, sovietiniais daugiaaukščiais ir megalomanija, apšepusiu senoviniu centru.
jame galima užtikti brangakmenių: įeiti į seną namą, pakilti absoliučiai mechaniniu liftu į septintą aukštą, rasti atviras duris, už kurių tušti kambariai su veidrodžiais ir sietynais.
nusipirkti vynuogių turguje ir suvalgyti ant vilos laiptelių.
silence net cafe.
prisivalgome mamalygos restorane ir paliekam 30000 pinigų arbatpinigių.
- rytietišku būdu susiderėti su bepročiu taksi vairuotoju, atsibusti 15 metrų nuo juodosios jūros saulei lendant iš vandens. šilta ir žalia, su rausvomis kriauklėmis. užmigti pilvu aukštyn isikniaubus į "философия панка".
- traukinys naktis saulėgražų laukai laiko juostos timisoara.
- budapeštas vėl, naktį, traukinio į belgradą koridoriaus grindys - pilnos buchalinančių/miegančių/fotografuojančių interrailerių, miegas užsikabinus už palangės, pasieniečiai su kalašnikovais, dviračių krūvos stotyse.
- belgrade tikėjausi pamatyti razrūchą bei miloševičiaus režimo griuvėsius, bet jis jau neblogai įlaminuotas į pažengusį kapitalizmą. pirmas daiktas išejus iš stoties - oriflame reklama, bet pirma gatvė - gavrilo principo, tikras rytų turgus, kylantis į kalną: kalnai persikų/bananų/paprikų/slyvų/apelsinų/kukurūzų, labai mechaninės svarstyklės, moteris be rankų,pro šalį pravažiuojantis prabangus mersedesas. vakare bėgti per audrą bandelių draugams. reconstructed identity.
- liublianoje bei zagrebe lyja, skip to venice. pavyko pamatyti tris kartus, labai rezonuoja su prahos esminiam knygyne pirkta jeanette winterson "passion". graži kaip sapnas. dieną rialto pilnas viską pro kameras fiksuojančių turistų, piktų ant kitų, nes kiti yra tokie patys.
geriau apie veneciją paryčiu, kai pradeda švisti, kai kiekviename praėjime - žiurkė, raudona lemputė, juodas katinas arba purptelintis balandis, o siaurų gatvikių gale - vanduo arba aklina siena. kai šlavėjai sako "bella, ciao", pro picerijų langus pradeda kvepėti kepamos picos bei bandelės, pardavėjai kabina glėbius mukrano stiklo karolių, saulė smogia į akis išėjus į didijį kanalą, ant kiekvieno stulpo tupi po žuvėdrą, pusė durų veda į vandenį.
kai neišvengiamai pasiklysti ir tris valandas bėgi įvokdama, kad pro čia ėjai jau tris kartus, o saulės kryptis danguje keičiasi, o bažnyčių bokštai - kreivi.
- miegam iki neapolio. kaktusai grioviuose, laukinės vynuogės, citrinos bei apelsinai, figos, kurias skiname nuo medžių. nuovada, kurią visą galima pasiųsti išeinant. kilometrai iki neįmanomai sūrios jūros, vienintelis neprivatus paplūdimys - prie kanalizacijos. nx.
- venecija, pogulis parkelyje, netikėtai po pažistamus lietuvius, traukinys į rimini, "the shittiest beach in italy", nubusti prie jūros ketvirtą ryto be pusės daiktų nubusti septintą su visais daiktais, bolonija venecija - dar valandą pagulėti ant prieplaukos.
kai baigiasi maistas bei pinigai, galima išlipti ir prisirinkti nektarinų iki nebegalėjimo. pilną miegmaišį.
italija - kaip kokosų likeris, kada norisi starkos. kai absoliučiai viskas estetiška ir kvepia savaime, pasidaro per saldu. gruppo sportivo labai koreliuoja :)
italija austrija čekija. praha. purvinas miestas, kur jautiesi grįžęs ir nežinia kaip randi kelius. esminis načnykas metro stotelėje, ta lentyna knygų rūmuose, prisimeni? alkofondas praturtėja ir nebetelpa į kuprinę, lyja, kartu keliaujantys krotai atsiglėbesčiuoja.
- lenkiški traukiniai, warszawa wschodnia warszawa centralna, fucked up, panika. suwalki septintą vakaro. paskutinė stotis, degalinė, pirma fūra, smagus tėviškas lenkas iki kauno. laiko juosta persisuka mano nenaudai. 8 km iki degalinės užsidėjus gobnikišką kapišoną, nes ne visada eini lengviausiu keliu, o niekas taip neveda pirmyn, kaip šviesūs trinantys sportbačiai mėnulio šviesoje. tada šitie, o paskui šokinėju uosdama vilnių ir džiaugiuosi netgi forum palace neonu. neblogai grįžt. gert kavą ryte ir galvot, kodėl taip gerai.
--
- kas dar? sapnavau lietuviškas AA baterijas "nepriklausomybės jėga", sėdėjau traukiny nukabinus kojas pro lauko duris, išlindau pro sąstato galines duris, kalbėjau visomis kalbomis, kurių nemokėjau, buvau navigatoriumi ir parikliu.
- labai praktiškai pamačiau east/west europe takoskyrą. du smagūs bosniai - batsiuvys ir santechnikas, uždirbantys po 40 E per mėnesį, važinėjantys į darbą su vizomis per tris valstybes. sužada mus su savo sūnumis arizonoje ir pavaišina namine slivovica aštuntą ryto.
vokietis fellow interrailer, tipiškai legalus, tvarkingai mokantis pinigus už tai, ko mes net nepastebime. jaukūs serbai studentukai, sakantys "čia iš tikrųjų blogai, bet mes galime išvažiuoti tik į kitas balkanų šalis. sienos juda, bet jas judina pinigai". eu policininkas, užsimaunantis juodas odines pirštines ir sakantis "open". kąsti serbišką bulką italijoje ir vos nenusilaužti danties į šratą.
iš viso, kuo džiaugiausi, tai east europe mentality - mokėjimu nesusitapatint su sistemomis. nemokėt už jokį viešąjį transportą, miegot privačiame pliaže/parke/stotyje/ant grindų, išsiplauti galvą steriliame deutsche bahn traukinyje. apeiti tvoras. eiti tol, kol gali eiti, valgyti tada, kai yra ką, miegoti tada, kai būna proga. vakarų europa labai moka priversti pasijusti ne savo vietoje, jei esi nepelningas klientas. sienos persirikiuoja kitaip, fortress europe, air conditioned.
- dar pasižadu. čia sau, kad nepamirščiau: susirasti ar parašyti ką nors apie erdves, skirtas atbaidymui bei nukreipimui. stočių laukiamuosius stiklinėmis sienomis ir kameromis. reprezentacines aikštes. tyčia nepatogias kėdes, per ryškią šviesą.
- traukiniai vienareikšmiškas gėris. vis dar didysis variklis, o ne šuniukas aibo, begalybė kupė priešpriešiais sukabintuose veidrodžiuose, ilgos stotys, švilpukai, semaforai ir ramus miegas, nes kelias jau yra, lieka tik jį nuvažiuoti.
įsiminiau dar naktį rumunijoje, pusę jos praspoksojau pro langą į vynuogynus prie mažų namukų ir užtvankas, žiburius bei ilgą šviesų traukinį posūkiuose, mišką rankų, iškištų pro langus, galingas upes brėkštant. momentai, viskas ką turim ko nepagausim ką žinom, kad prarasim, kai būni visiškai pilnas ir visiškai tikras.
