« apie atsičiūchinimą | Main | dar apie herojų »
Septiembre 11, 2004
apie herojų
per Baisią Liūtį herojus stovėjo prie lango. neapsikentęs herojus uždarė langą. lietus liovėsi.
dauguma atvejų herojus būdavo Labai Apdairus ir neišeidavo iš namų be gesintuvo.
herojaus senelis buvo marazmų generatorius. herojus paveldėjo jo pavardę. herojaus vardas buvo balto triukšmo.
herojus klaikiai bijojo tik vieno dalyko pasaulyje - tamsos. kai pradėdavo temti, jis stipriai užsimerkdavo ir atsimerkdavo tik tada, kai įjungdavo elektrą.
herojus visą laiką narsiai kovojo su priešais. kai jį pakirto Pasalūnė Kulka, liūdinti žmonija jam pastatė natūralaus dydžio paminklą ir taip atsidėkojo.
kai buvo mažas, herojus buvo labai žioplas ir vis pamesdavo akinius storais stiklais ir aliumininiais rėmeliais. kad tai nepasikartotų, mama akinių kojeles ščyriai apvyniojo apie herojaus ausis. po dvejų metų herojus pametė ne tik akinius, bet ir ausis.
per savo neilgą gyvenimą herojus taip ir nesužinojo, iš kokio romano jis yra. istorikai linkę manyti, kad jis buvo prototipas, nes beprototipai nebūna herojais.
herojaus tėvas, radijo mechanikas, buvo pedantiškai tvarkingas - jo plaukai visada būdavo idealiai sulankstyti, netgi nosyje.
tai buvo vienintelis herojus. nes daugiau nieko nebuvo.
herojaus galia, kaip nekeista, per visą gyvenimą nepakito ir buvo lygiai vienos herojaus jėgos stiprumo.
ant herojaus dažnai pykdavo už tai, ko jis nepadarė. vėliau, kai jis išėjo į armiją, pykdavo už tai, ko jis net nematė ir negirdėjo.
herojus mūšyje keletą kartų prarado kairę ranką. nuo to laiko jis beveik ištisai plodavo ir tapo žymiu zenbudizmo apologetu.
herojus neaugo, nes jį graužė Pasaulinis Liūdesys ir Sąžinė. kiek per naktį paaugdavo - tiek dieną nugrauždavo, siaubūnai.
galima, nors, tiesa, su išlygom, sakyti, kad herojus buvo vykėlis, laimėlis ir visprotis.
rudenį herojus dažnai įsisiurbdavo į erkes.
herojui labiausiai patikdavo būti geltonu fonu Lemiamiems Įvykiams.
tikslumo dėlei reikia pridurti, kad herojus su priešais kovėsi su atvanga.
herojus pamesdavo ne tik akinius bei sagas, bet ir kabutes.
herojus buvo žalias, kadangi jo tėvas buvo daltonikas.
kartais herojaus tėvas jį pastatydavo ant šachmatų lentos- idant parodytų tikrojo pasaulio dualumą.
Posted by kpmg at Septiembre 11, 2004 9:36 PM 