milla

o vakarykštis vakaras visai pateisino vidurvasario vardą ir šiaip buvo gražus, skaudus ir švelniai pulsuojantis, tokie tinkami apsivalymams ar praturtėjimui ar keitimuisi.dar tinkami vaikščiojimams po naktinį miestą vienai ir spontaniškiems neįvykdomiems sumanymams, kaip nebūt vienai, bet būti netrukdomai, o gal net suprastai. tik gaila, kad ne viskas gaunasi, bet spoko.

o šiandieną nuėjau į draugės vestuves bernardinų bažnyčioje.daug konkuruojančių nuotakų (bent penkios), daug gėlių, daug karščio ir pažįstamų( vita įstojo į tapybą!ole!). ir dar pavargus jaunoji, kuriai skaudėjo kojas ir kuri raukėsi, nes fotografas, tikriausiai specialiai pasamdytas, vis raitė ją ir jaunąjį prieš objektyvą, kad sukurtų laimingų jaunavedžių portretą.o ji žiūri į mus apsiblaususiom akim, o už nugaros girdžiu tėvų "vėliau pati džiaugsis".abiejų išraiška veiduos ryžtinga kaip prieš einant tvarkyti namų - nesinori, bet reikia.hm..maniau this is the happiest day of their life.

o dar šiandieną vidury kiemo aptikau paslaptingą juodą dėžę. pirma bijojau, tada užsismalsavau, kas gi viduj. atidaryti baisu, gal koks užtaisas, tada suvarysiu žemėn visą namą kartu su šunimis, kūdikėliais ir kompiuteriais, o gal ten kokie viduriai, paskui sapnuosiu košmarus, o gal narkotikai, o gal pinigai, o gal slapta kamera. tfu ble, eisiu geriau toliau.

ten buvo akordeonas. turiu naują instrumentą, labai įdomus, gal kas mokat groti?