« mokykliniai reikalai (1) | Main | mokykliniai reikalai (2) »

apsinuoginimai

james%20ensor.jpg
James Ensor, Intrigue. 1911
Ensoras naujas, netikėtas atradimas per W. Benjamin esė "Poverty and Experience"

Aišku tokie pasvarstymai žemiau jaučiasi kaip apsinuoginimas ir konfesija, neaišku kam ir dėl ko, bet iš kitos pusės, fuck it, nėra ko slėptis už išlaižytos stiklinės-metalinės saviarchitektūros. Sezoninis kvapas šiandien, aišku, kitas

vojeristo užrašai

žiema įsiskverbia. žiema patinka man dėl daug ko.
ne tik dėl šlapio, purvino sniego, geliančių kaulų,
sloguotų nosių, kosulio, aidinčio geriau ir dažniau
nei šiltą dieną, drebulio, vibravimo, surambėjimo, vėjo.

keliuosi ryte ir gulu vakare tamsoje. tiksliau,
ryte ir vakare žiūriu į kitus langus priešais name
šviesa tamsoje išryškina ne tik jų, bet ir jų augintinių
kontūrus. katės ir šunys, kaip ir aš, žiūri į
priešingą pusę. kaip aš nemato reikalo pagrįsti savo žvilgsnių.

rytiniai ir vakariniai ritualai ir judėjimai skiriasi.
ryte paspartintos tėkmės, erdvė karpoma žingsnių žirklių
daug dažniau nei vakare. vakare gulėjimas, technologijų
blyksėjimas, valgymas, merdėjimas, senėjimas, sulėtėjimas.

nors ir permatomos, bet bet kurios užuolaidos užstoja.
dar vienas šydas, dar vienas sluoksnis, dar vienas filtras
trukdantis priartėt, bet tuo pačiu stimulas priartėti kitaip
prasibrauti iki to kito, šešėlio, kontūro, silueto.

jie, šešėliai, nėra vieni. ir jie tą žino.
jeigu nežino, tai jaučia. jeigu nejaučia, nuspėja,
nors ir negali to ką jaučia išreikšti. arba nenori.
ar aš stebiu nieko nekeičia. jeigu visi mano namo langai
stebi jį, ją, juos, niekas nesikeičia. bet ir viskas keičiasi.

kartais stebiu save iš savo pasirinkto lango, veiksmo,
šešėlio, veidrodžio pozicijos. ką matau? matau beveik tą patį.
gal didesnėj prieblandoj, bet be užuolaidų. matau tą patį
paviršių, kurį kai kas linkęs vadinti žmogumi. esu ne vienas.

ne rytą ir ne vakarą, jų, taip vadinamų žmonių, nebeatpažįstu.
savo taip vadinamų namų erdvėje, privatybėje jie vis vien su kauke
gatvėje, viešybėje, jie nenusiima jos, bet deda dar vieną kaukę.
iš čia formulė: namų kaukė = k, gatvės kaukė = k2 (kvadratu).
kitų erdvių kaukės, k3, k4, k5. k = ∞. nėra -k. nėra nekaukės.

ar vis dar nori tikėti, kad yra? smurte, prievartoje, mene,
nušvitime, meilėje, aistroje, apsvaigime, meditacijoje, mirtyje?
Šventoji šeima: tėvas, sūnus, dvasia. tėvas, kaukė, dvasia. kaukė,
sūnus, dvasia. tėvas, sūnus, kaukė. kaukė, kaukė, kaukė.

Comments (2)

h.:

beskaitydama apturėjau potyrį, kad baisiai tavęs pasiilgau. daug-daug linkėjimo.

ura:

sunkiai kazkaip, tai lengvumo linkiu:)

Post a comment

About

This page contains a single entry from the blog posted on April 16, 2013 12:26 PM.

The previous post in this blog was mokykliniai reikalai (1).

The next post in this blog is mokykliniai reikalai (2).

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35