gydymas antidepresantais:
- Dabar jaučiuosi kaip normalus žmogus, tai gal taip ir yra - aš normali. Ir tuo labai džiaugiuosi, nes visada norėjau būti normali...
- O kaip žinoti, kad esi normalus?
Na, požymius pastebi visą laiką, kiekvieą dieną, kai kalbiesi su žmonėmis...tiesa, praradau originalumą, bet tai nieko tokio, man jo negaila.
- O koks buvo tavo originalumas?
- Nežinau, bet anksčiau būdavau daug spontaniškesnė, ir panašiai. Krėsdavau beprotybes, ir panašiai...Dabar nebekrečiu, elgiuosi labai normaliai. Gal ir neįdomu taip, bet labai gera, ir aš tuo tikrai džiaugiuosi. Negali žmogus visą laiką elgtis keistai.
Karin Johannisson "Melancholijos erdvės: apie baimę, nuobodį ir pažeidžiamumą vakar ir šiandien".