ryto.kavos.magas

"vilniuje neišmokstama kalbėt. vilniuje nesikalbama, jame palaikomi įvaizdžiai. (tm)"

<...> Danielė riktelėjo ir metėsi ton pusėn. Kardas įsmigo jai į šoną. Abiem rankom suspaudusi ašmenis, ji susmuko žemėn. Adamantas kimiai suriko ir pervėrė samdinį kiaurai. Šio vieton žiauriai iššieptais veidais ryžtingai stojo kiti du vyrai. Adamantas pakėlė galvą ir suriko į tamsų dangų:

Samdiniai sustingo lyg sukaustyti ir staiga pratrūko kosėti krauju. Parkritę žemėn, jie bejėgiškai raitėsi, o kraujas veržėsi iš burnų. Adamantas apstulbęs dairėsi: vienas po kito jį puolę samdiniai sudribo ir skausmingai kartu su krauju prarado gyvybę. Apsupti mirusių ir mirštančių stovėjo tik Haukas ir Adamantas.
Jų mintyse pasigirdo tylus burtininko Morčio balsas... <...>

Niekada nemėgau nenatūralumo ir visko kas su tuo susiję - oficialumo, ceremonijų, etiketo ir t.t. (Bent jau tos ceremonijų dalies, kuri nėra intuityvi ir nuoširdi. Ceremonija ceremonijai nelygu.) Kokia prasmė oficialiai vienas kitam šypsotis, jeigu abu viduje žino, kad vienas kito nemėgsta? Tai taip dirbtina ir trapu. O kai poza subyra, apgailėtina stebėti sutrikimą ir pastangas kuo greičiau atsistoti atgal į buvusią povyzą ir vėl apsigaubti didingo rimtumo aura, tarsi nieko nebūtų įvykę. Kai kino žvaigždė gatvėje atsistoja į ispūdingai atrodančią pozą, išmoktą vaidinant filme ir tykiai atgula ant žemės užgesusia samone... Kai koks nors garsus martial artist'as seminare staiposi su savo neįtikėtinais no-touch throws arba tripple-salto kicks (oh, the 'ooh's and the 'aah's of the audience make you feel sooo warm...), o po to seminaro jį prikala kurnors skersgatvyje prie sienos pora chuliganėlių, kurie paprasčiausiai nežinojo, kad jis nenugalimas...

"Ko vertas tavo Aikido, jei tu visdar gali gauti į aki?" - Seagal'as. Pagarba už tokius žodžius.

Gana kartus jausmas, kai atrandi tai savyje. Kai tik užsimovęs sužieduotuvių žiedą pamatai, kad pusiau sąmoningai tarsi netyčia demonstruoji jį kitiems. Kai treniruodamasis pamatai, kad trim metais jaunesnis draugas yra už tave pranašesnis, nes po ramia išore slepia galingą vidų. Kai išgirdus, kad esi fainas žmogus, galvoje suskamba frazė "Fainas namas. Tik kad iš popieriaus..." Kai supranti, kad valia, ryžtas, patikimumas - savybės, kurių neturi ir, kad tave valdo baimė ir silpnumas. Įspūdinga stovėsena be centro ir galimybė sutikti kąnors, kas nežinos, kad tu nenugalimas.

Ryto kavos magas tėra iliuzionistas, o ta žvaigždė tėra lemputė, apmokama paskutiniais savigarbos likučiais.

"The difference between fighting in the street and fighting on the mat is the difference between swimming in the ocean and swimming on the mat."

Rytas už vakarą protingesnis - ryte nusivalai kostiumą ir prisijungi prie plaukiančios besivaipančios minios. O po kauke tai nieko nėra, veidas seniai su ja suaugo...

O juk tereikia žengti žingsnį į šalikelę ir zombiai kelininkai taves nebegalės paliesti. Gal ir yra krislas išminties idiotiškuose Hollywood'o 'siaubo' filmuose. Nors aš niekaip nenusikratau nepadoraus įpročio iš jų juoktis...