Tai va. Pabaigiau dar vieną darbo ir karjeros kažkokį etapą. Nors jis pasibaigė penktadieni, bet parašysiu prisiminimus dabar. Assis buvo kažkas, kas nenuėjo veltui. Ir kadangi išėjau neparodydamas emocijų, bet vistiek labiau įsiminiau veidus, sienas ir patį paskutinį durų uždarymą, sunkiai suvokdamas, kad jis jau nebepriklauso kasdienai...