Lankstymas mini orgyiami, mokymasis vaikščioti, kaprizai sugriuvus kokiai nors piliai ar stebėjimas kaip sukasi butelis.. Kažkaip viskas keistai banalu... Ypač atsikėlus žiūrint į arbatos garus, lyg ir ritmingai siūbuojančius pagal muziką, ir iki tuštumo deformuotus butelius.. O ypač siurbiant nuo lovos pledo neįtikėtinai didelį kiekį nesavo plaukų...
Toks jausmas, kad kažkas jau seniai numirė, bet kas ir ar gali prisikelti, jau kitas klausimas...