luddite

Taigi, mandragora, meilės vaisingumo ir egzorcizmo augalas. Pirmąkart su ja susidūriau skaitydamas Julio Cortozar "Žaidžiame klases", ten vienam veikėjui buvo pasiūlyta išgerti mandragoros arbatos, o kitas veikėjas dėl to ėjo iš proto ir glumino kitus ;). Kadangi mane domina augalai sukeliantys panašią reakciją, nuo tada aš pradėjau domėtis šiuo augalu.

Truputis mokslinių duomenų apie mandragorą:
Mandragora officinarum L. – bulvinių šeimos augalas. Jos tėvynė - saulėtosios Viduržemio jūros pakrantės. Ten kaip piktžolė ji auga pasislėpusi kviečių laukuose. Žydi žiemą baltais žiedais, na o stebuklingąją šaknį slepia po 3-4 pėdomis žemių.
Kaip ir dera tokiam augalui jis buvo tiesog užpintas legendomis, jos šaknį esą galima kasti tik penktadienio naktį šviečiant mėnuliui, ją raunanat ji baisingai vaitoja, ir nuo tų aimanų šaknies kasėjas miršta, o mirti kaip žinia nenorėjo niekas, taigi buvo mažiau aukų reikalaujentis būdas -reikėdavo juodo šuniuko, tada radus šaknį ir atkapsčius žemes, prie jos pririšdavo keturkojį, o numetę dešrigalį bėgdavo šalin. Nelaimingasis puls paskui dešrą, išraus šaknį ir kris negyvas.: žiauru, bet gi viskas sveikatos tikslais :D, o norint įsitikinti jog išsikasėm tikrai mandragoros šaknį - ją reiktų 6 valandas pavirti su įmestu dramblio kaulu, po šio laiko dramblio kaulas suminkštėtų!

pati šaknis kaip matosi labai panaši į žmogaus kūną, nuo senų laikų žinomas afrodiziakas, tad ir vaizduojama buvo ji labai erotiškai ir gundančiai. Kad ir “Giesmių giesmėje” (hebrajiškai “Šir hašširim”) – keleto tūkstančių metų senumo meilės lyrikos šedevre – randame tokias eilutes:

Rytą eisim į vynuogynus:
ar žaliuoja jų rykštės,
Ar pumpurai jau išsprogo,
ar pražydo granatai?
Ten aš tave
glamonėsiu.
Mandragora jau kvepia,
o prie durų daug saldžių vaisių,
Šviežių ir džiovintų,
mylimasis, tau aš išsaugojau.

lietuvių protėviai taipogi vartojo šią šaknis, vadindavo jas kaukeliais (arba tiksliau kaukelio šukomis) kaip ir kitas žmogaus kūną primenančias šaknis. Ji tinka ir vyrams ir moterims. Vyriškasis kaukelis su ilga barzda; moteriškasis - vešliais plaukais. :D:D

taigi jei susigundėt mandragora, pats laikas leistis jos ieškot, kai tik patekės mėnulis - sniego nėra, žemė neįšąlus, čiupkit kaimynų rotveilerį (ar kitą veislę - bet būtinai juodą :D), žibintuvėlį kastuvą ir pirmyn.
ir jei rasit (o aš būtinai tikiu, kad rasit;)) jums jau niekas nebebus baisu anei ligos įvairios, anei gyvatės įkandimas, nereix nė viagros, moterys džiaugsis dideliu vaikiščių būriu, jei ant kaklo nešiosit būst laimingi ir turtingi :-]:-}

p.s. ankščiau turėta informaciją apie šią žolę jog tai pakaruoklių žolė auganti toje vietoje kur pastarasis kabėjo, nepasitvirtino, jokių duomenų apie tai dabar neradau, galką sumaišęs buvau. Anyway jei kas turit tokios info pagarsinkit