loading

Visu pirmą, oralinis seksas. Yra žmonių, kurie mano, kad čiulpti, laižyti ar kišti pirštus yra gėdinga. Iki pirmo karto pats maniau, kad čiulpimas žemina moterį.. Anas tikėjimas buvo išsklaidytas ir dabar jau abejoju ar yra besivaržančių mylintis pritaikyti ne tik lytinius organus. Kadangi viskokio oralinio sekso mačiau ir grožiniame kine ir teatre, todėl drįstu teigti kad tai tampa ar tapo mūsų kultūros dalimi. Iš tiesų, jei seksas yra dviejų žmonių aistrų patenkinimas, būti išradingesniems tik smagiau..

Dabar apie gėjus ir seksą. Jei lytiniai organai, yra kiek nureikšminami sekso aktuose normalių žmonių, tai, atrodo, kad tie, normalūs, turėtų lengvai suprasti kas dedasi gėjų ar lezbiečių miegamuosiuose, mašinose, etc.. Ir tai neturėtų kelti šiurpą ar pasišlykštėjimą: juk, patys darome tą patį, o jei myli, argi svarbu kokį mylimojo(-os) organą tenkini. Supratus visą tai, man senai galvoje nebekyla klausimas “kaip?”..

Daugelis oratorių naudoja gėjų nevaisingumo argumentą. Tai didžiausia nesąmonė! Mieste kabant plakatams agituojantiems už kontracepciją, dažnai reklamuojant prezervatyvus ir šeimos planavimą, kvaila deklaruoti siekį būti vaisingais. Mūsų visuomenė per daug vertina žmogaus gyvybę, kad leistų paaugliams galvoti apie ankstyvą tėvystę. Vaikas turi gimti materialiai apsirūpinusioje šeimoje, pas psichologiškai pasiruošusius tėvus. Mes norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi ir nemirtų per anksti, ir nepatirtų smurto, todėl dažnai negalime leisti daugiau 2 vaikų šeimoje. Visuomenė transformavosi: populiacijos didėjimas yra mažesnio prioriteto, nei asmenybės laimė ir sveikata. Kaip tokioje visuomenėje, galime privesti kažką „gimdyti“, žinodami, kad taip pažeisime jo laimės samprata. Ar jau apverčiame viską aukštyn kojomis ir propaguojame smurtą prieš asmenybę? Vienitelė išeitis jums, gerb. homofobai, teigti kad jie serga..

Man didžiausias klausimas yra “kodėl”? “Jie” serga, ar būti gėju tai normalų? Jei gėjus sieti su prigimtinėmis individo savybėmis savybėmis, tai vaikystėje man kildavo klausimų ir apie “o, aš? koks aš?”. Be abejo, šis klausimas buvo keliamas su baimę. Juk, nuo vaikystės gėjais, žydrais, buvo pravardžiuodamasi.. Vaikai pravardžiuojasi, kai atstumia, ir net tai, savaime, galėjo sukelti neigiamą pojūtį. O juk, vaikai yra visuomenės dalis ir jie kaip hipertrofuojantis veidrodis parodo visuomenės normas. Nenoriu gilintis į atstumtųjų vyrų psichologinę galimybę prisijungti prie gėjų tuso ir gėjų mados argumentus. Šiandien, noriu peržvelgt savo patirtį ir paieškoti atsakymo “kodėl aš normalus?”, ar gėjai sveiki ir “ar visuomenė turinti gėjų, sveika?”. Paskutiniai klausimas yra šališkas, tačiau jis tik parodo šiandien populiarios nuomonės indukciją manyje.

Prieš kelis metus, diskutavau su savimi ir ginčijausi su draugais teigdamas, kad vyrų reakciją į apnuogintą moters kūną yra kultūros ar komercijos primesta. Kad nepatyrę orgazmo su gyva nuoga mergina, neturėtume pagrindo justi seksualinį potraukį pamačius plakatą ar žiūrint erotiką. Kažkiek buvau paskaitęs psichoanalizės pagrindų ir žinojau, kad kažkiek reakcijos susijusios su maitinimu krūtimi, bei taktiliniu ir šilumos jutimu. Teigiau, kad tik reakcijos į temperatūrą ir prisilytimą (beje, ar nebus prisilytimas, lytis, liet. kaboje sudaryti iš vienos šaknies?), yra prigimtiniai seksualiniai refleksai, nes tai buvo aišku iš patirties, kai atsitiktinis prisilytimas ar “trynimasis” sužadindavo daug stipresnę reakciją, nei pornuškė.

Nesenai, aptiktas posakis “įgyjama seksualumo sąvoka” privertė stabtelėti. Šis posakis, tapatūs mano senai įdėjai, o kontekstas tik sustiprindavo idėją: paaugliai neturi suvokimo apie seksualumą, kol neparagauja lytinio akto. Gerai, pagalvojau. Bet reakcijos buvo. Nors kiek silpnės, bet jų nepaneigsi!

Prisiminkime Froidą, kuriuo retas teskaitė, bet visi žino. Potraukis prasideda nuo motinos! Motina – moteris, su klasikinėmis krūtimis! (Beje, dar vienas vaikystės teiginys buvo: “Na, ko tie seni pirdžiai tarška, kad gražiausia moters vietą yra užpakaliukas. Ne velnio!” Dabar aišku, kokia buvo jų mėgstamiausia poza.) O kaip vyko mano auklėjimas? Vasarą Palangoje su mama ar senele moters pliaže? Namuose, tėvai irgi ilgai nesidrovėdavo vaikščioti nuogi. Kadangi daugiau laiko praleidau su motiną ar senelę, tampa aišku, kokios lyties kūno aš mačiau daugiausia! Jei čiulpiamo spenelio vaizdai sunkiai galėjo išlikti, tai 3-5 metų vaiko vaizdiniai tikrai stipresni. Su tais vaizdais turėjo susirišti asociacijos su šiltomis, žmogiškomis motinos rankomis, vėliau galėjusios apeliuoti į užkoduotus geismo refleksus. Jei motina – moteris, jei su motina praleidžiama daugiau laiko, nenuostabu, kad vyriškas kūnas vaikams (tiek berniukams, tiek mergaitėms) yra labiau svetimas.

Gal girdėjote teiginį, kodėl lezbėčių erotiką yra žiūrimą ir vyrų ir moterų? Paklauskite savęs, kodėl besibučiuojančias apnuogintas merginas rodo popsiniuose klipuose? Teigiama, kad “moterų kūnas yra estetiškesnis už vyrų”. Ar ne todėl, kad rūpestingiausias globėjas vaikystėje yra moteris? Manau, kito pagrindo ir būti negali. Turint galvoje šiuolaikinius stereotipus: vidutiniškai raumeningas vyras ir švariai nuskusta, moteris, vyro kūnas (dalis žemiau smakro) nėra labai nuobodus. Jis gali būti mažiau patrauklus abiems lytims, būtent dėl ugdymo.

Be to, ne mažiau čia kaltos vieno polio, patriarchalinės visuomenės liekanos. “patriarchalinė” - baisus žodis, bet man ne kartą teko įrodinėti draugams, kad moteris praeityje neturėjo galimybių, o draugėms sakyti “Jus” galite. Iš tiesų, tik per paskutinįjį dešimtmetį moteris ateina į mokslą, politiką (nesenai pastebėjau, kad EU jau bent jau daugiau dviejų prezidenčių), meną! Ir tai geresnis lyčių susilyginimo rodiklis, nei bet koks kitas. Tačiau, iki šiol, daugelis save ar savo lyties atstovus nuvertina. Moteris, mūsų visuomenėje dažnai siejama ne su smegenimis, o su jausmais, emocijomis. Erotiškas posakis iš lėzbių pornuškės “kas galėtu žaisti su mano speneliu, taip minkštai ir gležnai, kaip tu”. Vyrai siejami su raumenimis, smegeninėmis ar buku pėniu, o moteris su jautrumu, grožiu ir minkštumu. Man tai apmaudu ir, manau, tai galėtų būti dar vienas argumentas už nesveiką visuomenę, kurioje tik dvi moteris gali pasimylėti taip gražiai, lėtai ir geidulingai.

Grįžtant prie manęs paties, noriu dar įsigilinti į savo baimes. Kartais, kai einu tiltu ir žiūriu žemyn, kyla toks vaizdinis: kaip perskridęs bortą, lėkiu vandens link. Nusipurtau ir suprantu, kad tai paprasčiausias išgąstis. Vaikystėje teko lankytis pas repetitorius ar mokytis privačiai. Daugiausia pas vyrus. Kartais, sėdint arti, kildavo mintis pabučiuoti ar apkabinti mokytoją. Nuvydavau mintis šalin, viduje klykdamas “aš ne toks”. Taip pat, norėjosi nusipurtyti. Dabar galvoju, kad paprasčiausia pajusdavau šilumą sklindančio nuo svetimo kūno. Taigi, tai buvo seksualinė reakciją į vyrą. Esu gėjus? Abejoju. Svarbu, kad išlįsdavo mano galvoje buvo indukuota baimė.

Galima teigti, kad homofobams reiktų kiek pasikapstyti savyje. Aišku jei jie gali tai padaryti sąžiningai. Galvoju, apie save, kaip apie vidutinį jaunuolį ir, manau, kad daugelis vaikinų turėjo daugiau ar mažiau panašų patyrimą. Tarus, kad tai tiesa, lengviau priimamas faktas apie galimą gėjų prigimtinę skirtybę. Taip pat, didėjant vyro vaidmeniui auginant vaiką, galima tikėtis ir lyčių skirtumų seksualumo susilyginimo, o to pasekoje, ramesnę bandymų ir patyrimų erdvę, lyčių vaidmenų visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime suvienodėjimo. Kodėl to reikia? Manau, kad žmonių sąmones varžančios idėjos yra didžiulis blogis ir žmones neturėtų būti kažko varžomi savo kelyje į meilę.

Ar rodysiu šį esę mano merginai? Tikriausiai taip, bet kažkiek bijau:)