« Dėlniukai, Rocket knygos | Main | Друзья, дружба »

Kai nebėra Dievo virš tavęs

lieki vien su savo sąžine.

Vaikystėje daug meldžiausi, žinojau, kad jei nepadarysiu kažko teisingai, man ar mano artimiesiems atsitiks nelaimė. Kiekvieną kartą kai dvejojau kažką padaryti dėl gėdos, kažkokios baimės - žinojau, busiu nubaustas.

Prieš kelias dienas eidamas iš paskaitų pamačiau gležną senutę, kuri ėjo pasiramsčiodama pagaliu. Labai blogai atrodė. Pamačiau, praėjau, atsigrėžiau ir... supratau kad jei nieko dabar nepadarysiu, niekas manęs nenubaus, kad visos tos vaiko mintys buvo totali nesąmonė. Praėisiu pro šalį ir gyvensiu toliau. Tapau laisvas nuo tikėjimo ir tų griežtų moralių.

Sugrįžau, siūliau pagalbą - sėnutė negirdėjo ir jau buvo besileidžianti į pardotuvė, rūsyje.