loading

kai kuriems savęs naikinimas yra tai, apie ką svajoji. kaip žiūrint į tą savęs naikinimą. užsirauti ir žaisti su problemomis irgi yra kieno nors svajonės. suprantama, problemų niekada neįšvengsi, todėl kartais smagu su jom pažaisti. bet nors kartą kiekvienas mūsų apsižliumbs dėl problemos. kad ir kaip būtų užsiciklinę idėjos visas problemas spręsti. ir aš apsižliumbsiu :)

ir aš.:)

kas ten do filmas, tas fait klab. kiek girdžiu, tai ten kultinis kažkoks. stalčiui juo nežina nuo kada voliojasi, jei dar neišlydytas su zažigalka :)
pažiūrėjau biškį, tai nifigą nesupratau, kame ten tas jėgiškumas. :////

nzn dėl filmo, aš knyga skaičiau. Filmą dar žiūrėsiu

gerai. konkretus pavyzdys:esi uzsipises detroito masinu gamyklos darbininkas, kuriam ant galvos lipa kas tik netingi, kuris niekad netaps krepsinio zvaigzde anei prezidentu ir niekad neisvaziuos is to detroito. Kaip siulai spresti tas problemas?
Tie kovos klubai yra vienintele vieta, kur gali pasijusti zmogum tarp zmoniu, kur tavo padetis priklauso nuo taves paties, nuo tavo drasos ir jegos, o ne nuo uzimamo posto ir pinigu.
Kokia butu alternatyva?

Kas pasikeistų po "Kovos klubo"? IMHO Jie tapo pasitikintys savimi, jie tapo lieti, problemos išgaravo. Nemanau, kad to pasikeitimo negalima buvo pasiekti be kovos klubo, be pagalbos grupių. Nemanau, kad jie iškovojo iš Restorano šeiminko kažką, ne su mižimu, bet su nusiteikimų.

Kovoje nuo drąsos niekas nepriklauso.

Jie netaps Krepšinio žvaigžde, jie netaps prezidentu tačiau jie sukūrė kovos klubus, jie sukūrė destrukcijos projektą, jie gavo tos valdžios, jie paskirstė visus į Kovos Klubo narius ir ne Kovos klubo narius.

O paprasčiausiam darbininkui, galima pasakyti taip : suprask kas tau nepatinka, pabandyk išspręst. Kad butum laimingas nereikia būti prezidentu IMHO. Tu taip formuluoji sakinį, kad yra viena didžiulė problema Niujorko darbininko, kad jis yra darbininkas ant kuo visi miža. Taileris rodė kad galima atkovot sau vietą. O kovos klubai buvo talerio kūryba, bet ne tų žmonių kurie juos lankė. Klubai, paramos grupės tai ne sprendimai, tai begimas.

Jie likdavo su tomis pačiomis problemomis, tik sugebėdavo gauti malonumo nuo gyvenimo. Štai kur masturbacija - leisti gyvenimui save įvekti vienaip, bet iš jo išplėšti kitą malonumą. Gal paprasčiau kovoti su gyvenimu ten kur jis tave trigdo?
sorry kad kalbu faktais - čia viskas IMHO

Jei tu svajoji būti prezidentu viskas priklauso tik nuo tavęs, nuo tavo drąsos, nuo tavo jėgų.

jiems tai ir buvo problemos sprendimas.
tavo siuloma sprendimo paieska relevantiska tada, kai gali pats pakeist aplinkybes.
o kartais, deja, tai neimanoma. belieka keisti save.

suintrigavot. reikės pasižiūrėt

ir padaryk, kad emailo nereikėtų postinant komentarus. kas iš to, kad aš paršau "info@takas.lt" ?

Taileris keitė aplinkybes be kovos klubų. O kiti žmonės... Jie pasirinko sugriauti esamą pasaulį, užuot keitę šį.

o ka tu konkreciai siulai daryt tam darbininkui?

pabandėm su draugeliais pavaryt ala fight club, smarkiai pagyvina gvenimą.

ir šiaip, visiškai natūralų dalyką - fizinę savigyną - subkontraktinam struktūrai, kuria visai nepasitikim - policijai, o patys liekam bejėgiai prieš betkokią fizinę agresiją. šūds.

o iš knygos/filmo man patiko ta vieta, kur užduotis buvo pradėt muštynes ir jas pralaimėt. ir dar smailikas iš degančių dangoraižio langų geras buvo - http://blog.hardcore.lt/mic/archives/001045.html

"Valyti pasaulį reikia... nuo melų, nuo žvėriškumo, nuo materialinių šiukšlių.
" ... kartais man atrodo, kad geriausia išeitis būtų jį visą padegti nx

2 loading:
mano supratimu, esmine knygos vieta ta, kur lyrinis "as" priremia biceliui prie kaktos pistoleta ir sako " rytoj bus geriausia tavo gyvenimo diena".

opit: o kokia problema? kad jis darbininkas, ar kad ant jo miža? Manau, tokioje šalyje kaip Amerika, išeičių 100: iškelti bilą, dėl mižimo; jei mižimas teisėtas, pasiieškoti kitos darbo vietos; kęsti ir įgyti išsilavinima (tapti vetirinaru kaip buvo pasiūlėta Fight Club žmogui gatvėjė); sing for a moment:); Pagaliau užtarnauti pagalbą; pažinti savo teises.

o mano nuomone, geriausia vieta kur žmogui sakoma kad jis eitų ir taptų ko nori, nes kitaip jis bu nužudytas, nes jam neleidžiama būti nepatenkintų kol jis gali kažką padaryti ir nedaro.

mic: šio atžvilgiu galima pakraut (http://blog.hardcore.lt/mic/archives/000805.html) malkas:) aš išsikraunu trešoi, nors kas kart sunkiau ir reikia smegenis priverst dirbt.

O šiaip savigina, kaip supratau, toks dalykas, kad jei nori būti 80-90% tikras, kad galėsi apsiginti nuo veno žmogaus, be žalos sau ir jam (na, bent sau) reikia minim 5 metų, efektyvaus ir entuziastiško užsiėmimo kovos menais ar kovos sportu skiant minimum 6 valandas per savaitę ir dar atidirbinėjant papildomai. O kitaip viskas priklauso nuo tavo psihinės būklės kovoje ir šansai apytikriai lygus (tik jei kažkas nesirošė kovai, laukdamas aukos). Manau, saviginos pamokos būtų geriau nei fizkultūra ir gerai jei būtų privalomos. Tuo tarpu normaliai užtikrinti tvarką, kariauti gali tik profesionalai. Policija - šūdas, bet mes dar daugiau šūdo ant jos kraunam (inertyviai, kaip stereotipą). Deja, jie dirba dėl pinigų, o pinigų kurios jiem skiria neverti mirties, ar žaizdos.

Norisi, bet ar tai jausmas ar mintis? Manau, jausmas. Ir, atrodo, kad priežasčių jam atsirasti reikia daug mažiau už šimtądalį pasaulio šūdizmo! Visvien jame yra tiek žmonių darbo, minčių, pastangų šūdizmą sumažinti, kad atsakomybė už sudeginimą būtų mirtiną.

Ir paskutinis dalykas apie šypsnį...manau, gėriau sukelti (bent) šypseną kaliniams, nei praeiviams (nekalbu apie tikrąjį teorinį kalėjimą).

hehe.
o man idomu pastebeti, kaip visiems yra skirtinga _esmine_ knygos vieta :)
man ji - dar kita.

mn. :) gera knyga reiškės.
mic: dar dėl pasaulio susprogdinimo:) prisimeniau, Tailerio monologą kai jis bučiavo kitam_aš ranką... apie Žmonės kurios karė, žudė, jų liekanos nutekėdavo į upe, ir ilgainiui žmonės pastebėjo kad ten rūbai plaunami geriau. Kiek žmonių turėjo mirti kad turėtume skalbimo mašiną ir skalbimo miltelius?:|

kita vertus, ar mum tikrai reikia tu jobanu milteliu ant tiek?
tavo idealizmas mane veza:)

kxxx *sujaudintas* ačiū.

Čia toks nelabai pavyzdis. Sutinku kad Milteliai/muilas tokie nežimus kad gali atrodyti kad jų nereikia, tačiau kitų dalikų vertes (valstybės, vaistų, namų, uždaro vandentekio, šilumos tinklų) galima vertinti gyvybėmis žmonių arba už juos kovojusių, arba tų, kurie mirę dėl jų stokos. ...Ir dar kad pakarokliai buvo žudami kažin dėl ko...

nesutinku, valstybes niekad nevertinsiu vien del to, kad del jos kazkas mire. Galiu tik del to gailetis, nes, blet, jokia abstrakcija ar buities detale neverta nei vienos gyvybes.

:) taip, niekas neverta nė vienos gyvybės, tačiau kai kurie miršta neturėdami buitės priemonių, kokias turim mes. ir retkačiais kažkas pašviečia gyvenimą, save kad surastų sprendima bėdai.
Ar mirties prevencija neverta gyvenimo? Ar gyvenimas nevetas išrasti vaistus, išmokyti išgyventi, užtvankos statybos... žodžiu to kas sumažintų mirtis ateityje... Jei kažkas naudojama, buityje, nusivertino ar jau netobula, tai vistiek buvo verta mirties/gyvenimo nes veikiausia išgelbejo šimtus gyvybių. Jei ne klystu tai vadinama istoriškumo ar istoriškoju (историческое чувство) (c) Nitche. arba Priežrastimi, Pasiekme ir Užmaršumu.

heh, cia galima be galo gincytis, bet silumos tinklus vertinsiu tik del to, kad jie sildo, o ne del to, kad daug zmoniu paaukojo gyvybes:)
o del skonio nesigincyjama.