« Новые/старые/любимые люди: "миит" Арии | Main | Grafikas »

Salvės progresui, dialogas su Vincu Krėve arba „Proto sapnas pagimdo pabaisų“*

„Aš taipogi, dėdule, mėgstu ir monus, ir laumes, ir labai man gaila, kad miršta, nyksta jie kaip girios.“ Šiuo sakiniu pasakotojas kalbėdamas, kad įtiktų Skerdžiui Lapinui, mano požiūriu, atskleidžia rašytojo trauką gamtai ir jo požiūrį į senovę.

Man asmeniškai, toks atsigręžimas, gilesnės prasmės protėvių gyvenime ieškojimas yra nesuprantamas.

Manau, jog anksčiau gyvenę vargu ar turėjo „geresnius“ papročius, buvo gudresni ir protingesni už nūdienos žmones.

Ne šiaip sau kažko atsisakoma, ir keičiasi pasaulėžiūros! Seniau gamta, miškas buvo labiau vertinami, tačiau tai nereiškia, kad tai yra privalu žmogui ar jog taip elgtis yra teisingiau. Evoliucijos prasmė ir yra ta, kad išlieka tinkamiausi laikui įgūdžiai, išgalvojamos gyventi padėsiančios filosofijos. Žmonija gausėja bendravimo patirties pasidalijimo priemonės tobulėja – evoliucija, progresasvyksta greičiau, todėl mes per paskutinius amžius pradėjome matyti, kad keičiasi žmonių pasaulėžiūros, nyksta papročiai. Kąžin ar tai yra blogai! Dalykas, išmainytas ar atmestas vardan funkcionalumo, nevertas gailesčio! Pagalvokite, kas yra „gražu“, „gerai“, „tinka“, „man patinka“... Ar ne bus atsakymas „mano manymu, kas tobula“? O ar kas neturi proto, kad tobulindamas atsisakytų tobulo?

Mes turime įpročių, pasaulėžiūrą, sunkiai atsisakome ar keičiame tai, nemėgstame mokytis – mes, žmonės, inertiniai padarai. Vincai Krėve, kovoti su šiomis ydomis sunku, bet ar neprasminga save priversti?

/*Man patinka lietuvių kalbos pamokos:) tikriausia dėl mokytojos. Su gimtadieniu mokytoja Lilija! Laimės, gerbiančių mokinių, laiko namiškiems, ne išprotėti su mūmis:)*/
*Faceskas Goja

Comments

jeje, progresas, evoliucija, dzhiungliu istaymai, o Kur Mes Taip lekiame?
nifiga anksciau gerai nebuvo, bet kai pagalvoju, kas laukia ateityje, brrr:)

"anksciau" buvo dar "anksciau" ateitis. vadinasivisalik buvo xjv;)

"Dalykas, išmainytas ar atmestas vardan funkcionalumo, nevertas gailesčio! "

nu nu... tai taip ir daromės vis ekstremaliai funkcionalūs. ir apskritai, vertas esi tiek, kiek tu esi efektyvus. o jei tavo efektyvumo neįmanoma išmatuoti, tai nx tu niekam nereikalingas...

o kas sakė, kad progresas pateisina pats save? bet kuriame ginče man kaip riebiausią argumentą mes "bet taigi progresas!" o kas pateisina progresą? kas nusprendžia, kad dar vienas automobilis gatvėse yra svarbiau nei tonos negyvos žuvies?

na ir ką su tuo progresu? na ir pasivijom ateitį ir kas dabar? laimingesni? geriau gyvenam? čia skaičiau tokią šmaikščią frazę - nuo to jūsų progreso tik valgyt susiveikt sudėtingiau... ;)

ar mes dar nepakankamai gerai gyvenam, kad taip lėktume?

kitas dalykas - žmogus kaip biologinė būtybė jau nesivysto keliasdešimt tūkstančių metų. tai reiškia, kad visais laikais žmogus buto TIEK PAT protingas kaip ir dabar

opit nzn. tikriausia į išlikimą, geresnę buitį, mažiau klaidų.

mic, jei dar esu gyvas, reiškia funkcionalus.

sprendžia žmonės. bet jei tik sugebėtume viska paskaičiuoti būtume visatos valdovai... beja, ar tau reikalingesnis automobilis ar žuvys vandienyne už 1000 km... o žmogui gyvenančiam pakrantei? o okeanologui?

heh, taip žinoma suveik man sriubos su pėčia... ar per valandą suspėsi? o kiek ryte kūrenai.... o kiek darže pradirbėtum kad gautum bulvių, ir kiek jų būtų nuo vieno krūmo be trašų... ar liktų laiko pabendrauti su draugais, gyvenančiais vienkiemyje, už kilometro?

nzn kaip tu, aš nepakankamai... turiu daug ko padaryti, įgyvendinti... ir turiu mokėti už tai kad pečios kurenti nereikia.

apie vystimasi gerai rašė hawkingas... per metus DNK įsisavina bitą informacijos... o kiek įsisavini skaitydams, kalbėdamas su draugais telefonu, irc? ar augantis kiekis įsisavintos informacijos neauga? o ar subjektyvi sąvoka protas nėra proporcinga žinioms?

del islikimo zmones jau koki simta metu nebekovoja, o gal ir daugiau, zodziu, nuo industrines revoliucijos. maisto/automobiliu/drabuziu etc jau dabar prigaminama per daug.
Nifiga protingesni nepasidarysime, kaip klydome, taip ir klaidziosime, tik tos klaidos tures vis didesniu pasekmiu. O mes tapsime tokie axujenai funkcionalus, kad tiesiog busime funkcijos - programuojanti funkcija, grojanti funkcija, vaikus gimdanti funkcija. Stabiliausia bendruomene - skruzdelynas, ar "Brave New World" perskaitei, kaip buvo rekomenduota:)?

deja, deja, neteko :) ir netikiu, kad taip pat klystame... galima palygint miestietį ir kaimietį... ką lengviau apgaut... nu čia stereotipas... žinios visų pirma neša patirtį, o gal tik patirtį ir neša, neįmanoma klysti ten kur klido 2 ar daugiau kartų. jau sakiau tau ką manau apie informacijos perdavimą:) a+b=c, c+d=e, e=a+b+c+d... naujos problemos atsiranda, ar neatsiranda... štai kur klausimas! Dar klausimas, ar materialiai tobulėdami ne artėjam prie žmonių santykių problemų sprendimo... nes ar labai svarbu buvo vienkiemy kad yra ir tavo kaimynas, ir kad jam bloga... štai klausimai į kurį neatsako istorija, literatūra... bent žinom kad vienam žmogui tai rūpėjo, reiškia rupėjo tada(God damn it, but why is it so important, were you a God?), jei paisyt mano paties teorijas... vakaro kledesiai... su daug daugtaškių. Manau, artėjam mes prie tų problemų ir gerai būtų kad ne prikaltume antrą Jėzų.

dėl kovos. heh, kažkas čia kalbėjo apie asmėnybės išsaugojima... ar kad būtum up-to-date, matytum- girdėtum viską, nebutum apgautas, sutrintas politikikų, piniginių, gatvės bangininių, nebūtum panaudotas kaip kai produktas, kaip varžtelis nereikia turėti kompo, laiko/jiegų/pinigų visuo tuo ginimosi užsiimti...? ar nera tai ne tas išlikimas...