« Stephen Hawking | Main | BBC Creative Archive »

Galva skauda

Jei hebrai tai gerai, tai tau tai gerai - čia įteikimas, pvz. vienas pasakoja, kad filmas geras ir tu jau kitą kartą pamatęs ar išgirdęs nori to filmo.
Jei babulia kažką pataria, ir tau pohui - čia įteikimas, nes tu įsitikinęs kad ji nieko gero nepasakys.
Jei Remarkas rašo, kad moterim reikią reikia dovanot geles nuo klumbų, vaišint šampanu ir anasais ir tu paskaitęs knygą pradėdi taip galvot - tai įteikimas.
Jei tu pats galvoji ir įvertinį kažką - tai mintis. Bet kuo remiantis mes turim vertinti? Bazinės emocijos užrašitos nuo vaikystės ar paauglystės - galima perrašyt bet ką pošimts aš pamiršau tuose vienuolynuose. Kaip išgyventi? Kuo remtis?
Didžiosios mintis, išmintis ateinanti iš senovės - atomai, visa kas gėresnio jau sugerta į mūsų kultūrą. Tehnikos progresas bevertis - kam tobulinti kažką kas, kolkas bent jau, neturi prasmės.Statyti iš naujo save - naikinti kuriuos gali stereotipus, grižt prie gilesnių asociacijų, skalditi kiekviena savo minti, beješkant priežraščių ir prielaidų jai iškilti... kam to reikia jei vėlgi nerandi tikslo....
WE ALWAYS GET BACK TO THE BASICS.... ХУЙ

O daugiau ir nieko nebėra... vistiek TU gyvensi dėl to kad taip reikia.... dėlto kad tu nori jaust kūniškus malonumus bevalgydamas, besilengvindamas, besikrušdamas, besijausdamas jaukiai... dėlto kad kai kurie žmonės kentes kai tavęs nebus, nes jiems tu sukeli nuostabius prisiminimus, nes jie visa gyvenima sieja su tavimi... nes tu turi begalę steoriotipu (ir asociaciju) apie tai kas yra gerai, kas gražu, kas linksma ir kaip jauku kai kas nors šalia... nes nori nešti gėrį nesuprasdamas iš kur jį pavogt... nes tau malonu, kai kažkas perskaitęs tavo marzaliones randa juose sveiko proto ar išminties:)))...
Aš kažkada rašiau ir galvojau kad lengviau parašyt kaip jauties priėjęs problemą ("Два вопроса русской интеллигенции: Кто виноват и что делать?") nei pagalvot kaip ją spręst... Problema: nerandu tislo gyvent... o dabar galvodamas vis įrodau sau Teoremą "Gyvenimas yra šudas"
Timeout: We 're just bricks in the wall
Kreipkis į Dievą, sūnau... kad ir Dievas neturi pramės - jei jis:
1)sukūrė mus kad būtų gražu - ir išganė pažeidus grožį. Palėpė tikėkite manim ir viskas bus all'right.
2)pasakė mylekite mane labiau už viska žemeje ir parvesiu jūs į Roju.
3)sukūrė mus kad pasiektume ramybę
4)sukūrė kad mūsų darbais galėtume įrodyti verti jo.
Mielas žmogau, nenoriu tikėt savanaudžiu kūrėju, nenoriu tikėt tais Rojais, Nirvanomis, Valharomis ir kitkuo kas neturi prasmės.
Nitche rašė apie aveles, kurios valgo žolę ir neturi istorijos jausmo. Gerai, aš tą jausmą turiu ir turbūt savo prigimties užduoti įvykdžiau - supratau kad reik ieškot prasmės gyventi - turbūt nėra tokio gyvuno kuris galėtų nusižudyt, tačiau žmogus gali - khe, bet tai nėra nei išeitis, nei atsakymas, tad ......
gyvenimas švesėja........
reikia ieškot tos pažadėtos prasmės - 40 metų
/me ieškos dykumoje........minčiu
Kol nepamatysiu kreida ant sienos rašančia ranką
Ir kol šie šudini stereotipai nieko nereiškia - yra viltis surasti PRASMĘ

Comments

per didelis noras ką nor įžvelgti priveda prie filosofinių galiucinacijų (c)www.satan.lt

per mazas noras ka nors izvelgt priveda prie bukaprotystes ir buties praradimo. prarades buti tampi tuo beegzistuojanciu.
p.s.: savizudybe nera isimtinai zmogaus privilegija. zudosi ir kiti gyvunai. retsykiais.