Baimė
kaip nekenčiu nežinomybės ir tuštumos viduj. Šlykštus jausmas..savotiška baimė. Beprasmis jausmas, gal net vidinis skausmas.. tikriausiai tik tada susivoki, kaip taui reikia kitų paramos ir kažkokio supratimo, o juk anksčiau galėjai gyventi ir be to. Gal čia tik man taip?
Comments
man panasiai. tik galvoje 1000000000 minciu vienu metu ir iseina tokia tustuma. per daug visko galvoje. o supratimas ir parama labai svarbus dalykas siuo atveju. bet kai jos nesulauki, belieka tik susiriesti kur nnors kamputi ir malsinti vidini skausma isoriniu.
Posted by: juanita | July 18, 2005 7:44 PM
naxui
Posted by: xdirtx | July 18, 2005 10:07 PM
pasikankinsi ir praeis, po kurio laiko priprasi, uzmirsi ir ismoksi su tuo jausmu gyvent
Posted by: somebody | July 18, 2005 10:39 PM
головой думать надо.
apie tai, kaip tvarkytis, o ne nuolat iš tuščio į kiaurą svarstyti "kas/kodėl/už ką yra taip".
apie tai, kada ir iš ko paprašyti tos paramos/pagalbos/dėmesio, kad visiem būtų geriau.
visiem būna, tik iš vaikų darželio išaugt pravartu.
juk viską gali. mažais žingsneliais.
uhu, aš moralistas. be teisės būti teisus.
Posted by: bingotron | July 19, 2005 6:52 AM