kazkas

Pajutau, kad per anglų paskaitą, užsižiūrėjusi į aguonų lauką ant sąsiuvinio viršelio, nuklydau kažkur toli. Tarp raudonų aguonų galvų, svyruojančių mėlynų rugiagėlių, miežių varpų, pastebėjau baltas ramunes. Įdomu kodėl visada išvydus šias gėles pirma mintis atėjusi į galvą būna: "myli - nemyli".:)Nejau tai amžinas gyvenimo klausimas, kurį stengiamės išsiaiškinti? Galbūt. Skabyti gėlės žiedlapius, vaikiška ir kvaila, bet juk visada malonu, jei tai pateisina tavo lūkesčius. Žmonės ir prisigalvojo tokių dalykų, kad būtų lengviau gyventi, kad būtų kuo tikėti, kad būtų įmanoma įsivaizduoti esant padėties šeimininkais, juk jei šis žiedas parodė, jog meilės nėra, tai gal kitas parodys atvirkštinį variantą.:)