kazkas

Laikas yra baisus dalykas, supranti išgirdęs tylų laikrodžio tiksėjimą, bevartydamas vaikystės nuotraukas ar pagalvojęs apie su kiekviena diena ilgėjančią prisiminimų grandinę. Dar niekas nėra nustatęs magiškos laiko tėkmės, tikriausiai tai nepaaiškinama, tiesiog taip yra ir tiek. Turi skubėti ir mėgautis šia diena. Atrodo dar taip aiškiai prisimeni kaip pirmą kartą peržengei mokyklos slenkstį, o dabar jau tik eidamas pro šalį gali tai prisiminti. Nebijau senatvės, tik bus keista savo anūkams sakyti: "Mano laikais taip nebūdavo...":)Bijau, kad nespėsiu įgyvendinti visų savo svajonių, o juk taip gali nutikti, kad ne taip pasirinkau savo gyvenimo kelią, bijau, kad atėjus mano gyvenimo rudeniui negalėsiu pasakyti, jog nugyvenau visą gyvenimą taip kaip visą laiką svajojau. Žinau tik viena, jog tikrai su malonumu prisiminsiu viską, kas buvo ir tikiuosi nieko neteks gailėtis. Ne jau per daug liūdna gaida atsirado...reikia ją praskaidrinti, juk dar tiek daug laiko liko, nors ir taip nenumaldomai lekiančio, dabar tik tereikia suspėti juo naudotis...:)