izmarel

Stai ir baigesi darbo savaite. Ir jauciuosi po jos gan suluosintas. Si ryta atsibudau ir suvokiau jog negaliu pajudinti ranku. Is pradziu maniau, kad tik nutirpo, bet pasirodo del neaiskiu priezasciu "uzsirakino" ju motorines funkcijos. Po valandos nejudejimo ir galvojimo ka cia daryt pavyko issiristi is guolio. Tuomet jau rankeles galejau istiestas pakelti, bet sulenkti - ne-uz-ka. Teko junginet sviesas ir atlikt kitas butinas funkcijas frankensteino pozicijoje. Dabar suprantu kaip sunku jam buvo. Gal minimaliai padejo fastumgelis, bet sulenkti ranku vis vien negaliu.

Ir savaite buvo kazkokia ypac+vidutiniskai+neiprasta. Laikas stebetinai letai begdavo iki kokios 17.00. O tada jau jausmas kaip i koki tais startrekiska wormhole'a patekus. Gal del tokiu asmeniniu anomaliju ir apeme kurybine stagnacija. Kuo toliau tuo labiau man svieciasi, kad tik ties kaledomis baigsiu savo sedevra (ir tai jau bus neblogai). Istorija kartojasi.





Technines kliutys yra visu musu priesas.