iskra

Liepos pabaigoje kai liepos jau beveik nužydėjusios, pievose gausu čiobrelių, o vakarais mėgaujamės šviežių agurkų ir šviežio medaus desertu, man labiausiai patinka būti su mano baba.
Mano baba - vyriausia dukra, turi dar dvi jaunesnes seseris ir jaunėlį brolį, tačiau žile dar net nesiruošia puoštis. Mano babai nereikia akinių į tolį, nereikia ir laikraščiams skaityti. Ji randa man gražių meilės istorijų ir visada duoda paskaityti kartodama "Paskaityk, kaip kartais būna stebuklingai". Tik ji vienintelė verdą pasakiško skanumo manų košę vakarais, nei per tirštą, nei per kietą. Kalėdos ir Velykos nebūna šventė, jei nėra "Babos bulkos". Mūsų su baba tradicija - Kūčių pavakare, ji sulaukia manęs po darbo ir mes kepame bandeles su aguonomis. Visada ne mažiau nei 200 - šeimynai, giminaičiams lauktuvių, draugams dovanų. Kai žiema būna liūdna, baba padaro šaltybaščių ir tądien būtinai pasirodo saulė. Šeimos drabužius - dažniausiai vyrų kelnes - lopo tik mūsų baba, geriau to nemoka nei viena dukra. Skalbiniai namuose nedraugauja su lygintuvu, net nėra lyginimo lentos - viską geriausiai išlygina "volkas" ir "kočielas",skleisdami garsą "ghrt ghrt ghrt" ant virtuvinio stalo. Baba užaugino mus visus keturis anūkus ir išmokė pasidalinti vienu giros buteliu, kurio taip norėjosi, bet pradžioje reikėjo pavalgyti. Prie sumuštinių su dešra priešpiečiams ji įdėdavo gabaliukais supjaustytų sodo obuolių, o mokykloje visi juokdavosi, jog valgau kaip kinietė - mėsą su vaisiais. Baba išmokino Vilių megzti kojines, o dabar pati per vakarą numezgą porą ir laukia kitos dienos, kad padarytų dar vienas, kad visiems užtektų. Šią žiemą baba išmoko sukti pečius į skirtingas puses ir masažuoti kojas - tai padeda jos spaudimui, kuris tai kyla, tai leidžiasi, tai kyla, tai leidžiasi. Šiandiena pasigyrė, jog vakarinis spaudimas tik 130 ant 80. "Geras tortas ir tos žvakutės!" - šypsosi baba, - "Pastačiau ant sekcijos, gal kokie užburti" - juokiasi.
Šiandiena mano babai 80-dešimt metų. Dovanojau rūgiagėlių.

Jadvyga, 2009 m.
Iskra (c)