iskra

Aš dirbu oranžiniame biure. Čia kiekvienas žmogus turi savo stala, kompiuterį, puodelįkavai/arbatai ir.. stalčiukyje laiko dežutę su kava, kitą dėžutę su cukrumi ir kiekvienas sau darosi kavą.. arba arbatą. Keista, bet nėra ko paklausti: "Gal tau kavos?".

Čia visai jauku. Visą parą groja mažutė radiola ant "ekspreto" stalo, kurios pranešamas žinias mano smegenai užblokuoja, o po kelių minučių pagaunu save nuniuojančia pagal kažkokį seną gabalą..

yra dirbtinė gėlė "palmė", o šalia jos raudonas gesintuvas.. Čia bendrai labai daug gesintuvų :) Šalia lentynoje stovi metalinis "dekorinis" kibirelis, visada tuščias.. sakiau reikės saldainių įdėti..tik iš algos gal.. not now.

Oranžiniame biure turiu savo mama, kuri vadina save žmogumi be profesijos, bet su trim aukštaisiais.. įstabi/paslatinga/kieta moteriškė, daranti namie remontą, turinti šunį ir su juo rytais vaikštanti po parką.

Esminis elementas ant laikinojo darbo stalo didžiulis antspaudas su ryškiai raudonu spaudu "BEVILTIŠKA"... :)

Kvepia apelsinais:

kiekvieną dieną, kai lieka pusvalandis iki "log off", kuris tau galioja tik tuo atveju, jei įmonėje dirbi mažiau nei pusę metų, ateina laikas eiti į raudonu kilimu išklotą stiklinių sienų kabinetą.. kolegos keistai stebi procesą: "matyt ji šnipė..." bet kartu tai ritualas, verčiantis per dieną pasukti galvą, panaudoti paišiuką ir pakeverzoti korporatyvinį blonknotą/užrašinę, o ne skaityti Delfi, kuris, šios dienos maž šeimyninių pietų metu, buvo nurašytas.. dabar mokomės greitai skaityti kirilica :)
raudonas kilimėlis - tai ko man reikėjo, ko atėjau. čia matyt taip pasidaro, kai žmogus nebeturi valios? gali būti...

taigi raudonu kilimu išklotame kabinete, mes kalbamės apie usabylyty..kriterijus, informacijos žemėlapius, tikimybes ir reikiamybes, reorganizacijas, kas mūsyse sukuriu/sukelia baimes, informacijos reikiamybe ir anonimiškumą. aš pasidaviau maloniai "mamos" šypsenai ir vakar vakare išsigandau: "man rodos mane labai akylai stebi..."

atsiprašau.. manęs laukia ;)

Rytą močiutė po nosim pakišo plėšomo kalendoriaus lapuką. Balandžio 5 d. Ketvirtadienis (Rimvydas, Žygintė, Zenonas, Irena) nu...į ką? "
Lapuko kitoje pusėje "Visa tiesa apie iškalbingus delnus":
"Nerasite žmogaus, kuris sakytų netiesą, atsukęs delnus į viršų. Meluodamas žmonai apie nakties įvykius vyras dažniausiai įsikiša rankas į kišenę arba po pažastimis". "Jeigu Jūsų pašnekovas nuolat jums rodo delnus, vadinasi, jis lenkiasi Jūsų autoritetui ir pasirengęs paklusti". Apie pirštus kalendorinė išmintis teigia: "..beldžiantys ritmą nagai, jeigu dar ryškiai nulakuoti, gestų kalba reiškia: "Aš tave suėsiu"."

Va taip bulvaras aiškina neverbaliką.. :))))

Šį penktadienį, po labai ilgo laiko, aš griuvau į lovą ir smigau.. Smigau tikrąją to žodžio prasme, kuri mano žodyne reiškia "užmigti ramia sąžine, sudėjusi visus pliusus Organaizeryje ir padariusi My Best.

Norėčiau tokio gyvenimo.
Šyzofreniškumo išlaisvinimas suteikia jėgų :)

Aš per siaurai mąstau.

Kaip suvokti globalųjį požiūrį į duomenų bazę? Surasti šakninę jungtį?
Duota Dievulio/išmąstoma?
Ar įmanoma suvokti DB veikimą, jei dar nesuvoki procesų pačioje organizacijoje?

Iskra tai žmogaus būdas, kuris:

įsižiebia, uždega ir greitai nublėsta. po to gailisi, nes kiti nudegina;
gali ilgai rusenti, o papūtus lengvam įtampos vėjeliui užsiplieskia gražia, bet retai malonia ugnimi;
įtampą naikina užsiparinimo dėl parinimosi sprendimu ir dar pačiu netinkamiausiu metu;

Bendraujant su Iskromis reikėtų:

būti vandeniu arba gesintuvu;
žinoti gaisrinės telefono numerį arba kitą efektyvų Iskrų gesinimo būdą;
vengti tiesioginės ugnies įsižiebimo;
nesigilinti į lengvo vėjelio priežastis, nes jų nėra.

Turiu padėkoti:

-broliui, kad tada nuėjo su manimi pasivaikščioti..
-katibai, kad ištarė "pazysk man, prašau..".. (aš aišku pazyziau;) )
-mafijai, už vakarienę prie didelio stiklo su garsiu ir mielu juoku, kurio jau seniai nebuvau girdėjusi tiek daug..
-gintei, už žvilgsnį..
-tomui, už dovanas..
-tomui, už vėjuotą vakarą ant plieninio žirgo...
-apsaugai, už atpažinimą..
-antanui, už baltą rusą..
-ilonai, už apkabinimą..
-mylimam, už kantrybę, ramybę ir šilumą nepaisant visko..
-taksistui už pigų taksą..
-lovai už gaivų miegą..

Kai tave sutinka žmonės ir sako: "Labas, matau stipriai dirbi... paakiai pajuodę...visa paliegus", nebegalvoju nieko. Kažkada parindavausi, o dabar nieko...

Liūdna nėra, nes pasilinksminimui važiuoju dviračiu iki bandelinės arba miegu. O tiksliau, jau net ne miegu, o kybau kažkur tarp miego, užmerktų akių ir bandymo įsitaisyti patogiai siauroje lovoje.

Mano akys nusprendė protestuoti ir neberodyti.
Šiandienos podarbinis/poprojektinio baliaus kitas etapas - lova ir 9 valandos miego.
Manau nepadės, bet bandyti verta :)

Pusė dienos skiriu popierėlių deliojimui.
Kitą pusę - rekonstruoju virtuvės baldus galvoje.
Dar kitą pusės pusę ugdausi kantrybę ir lėtai skaitau kirilicą.
Pirmos pusės pusėje tą pačią kantrybę ugdausi šiek tiek greičiau skaitydama angliškai.
Paskutinę darbo dienos pusę skiriu apmąstymui tema: "Komunikacija su skyriaus viršininku". Raktiniai žodžiai ant prirašinėto lapuko: Bendravimas, pozicijos išlaikymas, susikaupimas, perklausimas net pačių kvailiausių klausimų... kas čia dar..?

Kilo mintis apsilankyti bibliotekoje ir pasiskaityti bestselerinių knygelių a la "Kaip išmokti pasitikėti savimi per 10 dienų".."Kaip pasakyti Ne!"..
uiiii...

Bet kai grojam viskas būna geriau..:)