Ingra Miler

buvo tik pusė

Jau senokai nustojau perkėlinėti savo užrašytas mintis į šią keistą plotmę. ir šiaip senokai kažką berašiau. dabar labiau mintis vaizdiniais reiškiu.
žinai. kažkaip..liūdna pasidaro kai pradedu galvot apie grįžimą..vienas mano naujo gyvenimo draugas..taip taip. laiką čia aš vadinu kitaip. yra pasakęs, kad aš negaliu galvot apie ateitį. nes jei galvosiu, tai nesimėgausiu laiku čia ir dabar. nebūsiu čia ir dabar. nes būsiu giliai paskendusi depresyviose mintyse. žinau tik, kad tada, kai lėktuvas Stambulas - Lietuva pakils, bus ašarų pakalnė.
na bet ne apie tai čia. juk vis dar neturiu bilieto atgal.
nebėra manęs tokios kokia buvau. turbūt dabar kardinaliai viskas kitaip. nes gyvenu kitaip. GYVENU. supranti ką reiškia sau pripažinti, jog darau būtent tai? aš nebebandau gyventi. AŠ GYVENU.
ankščiau visada tik bandydavau.
o dabar viskas kitaip.
laiką skaičiuoju šiektiek kitais parametrais.
mintis dėlioju į naujas dėžutes.
turiu čia ypatingų draugų.
savaitgalį, prieš savaitę, buvom tokioj vietoj prie viduržemio jūros..kur rojus. na tikrai. dabar žinau kur tai randasi. jei kada ieškosi - klausk drąsiai.
ir šiaip. įpratau čia kartais įsiklausyti į tylą..tiksliau išmokau surast ją triukšmingam chaose. ir įpratau suprasti tik tada kada norisi.
tik priverstinis individualizmas dusina kartais. pavargstu nuo klajonių savuose konceptuose.
prieš savaitę mokiausi žaist šachmatais.
žiūrejau futbolą.
skaičiau koraną.
buvau knygų turgely. nusipirkau galiausiai turkų - anglų - turkų žodyną.
vis dar moku mėgautis vanile. aplinkiniai sako, kad užuodžia ją iš toli.
o aš vis smaguriauju vyšnių uogiene.
manau reik pribaigt straipsnį apie turkišką pasamonės srautą, kuris pasireiškia muzikos garsais. taip taip.
ir rytoj eisiu pirkt vinių į bauhaus.
o poryt turėsiu dvidešimt minučių solo scenoje. vienos konferencijos uždarymas.
tai pats geriausias jausmas. kai žinau, kad galėsiu daryt ką noriu. galėsiu kalbėt savo gimtąja kalba. manau tai skambės šiektiek džiazovai.
o aš vis dar klausiu: Avangart nerede?
vis pramiegu turkų kalbos pamokas ir keikiuos, kad nesiruošiau prieš egzaminą.
mintyse perku lenkam šokoladus ir geriu kavą penktadieniais su geriausia turkiška drauge.
vakarais einu pasivaikščiot su ypatinguoju draugu ir žiūriu į mėnulį, kurio šiandien buvo tik pusė.
taip taip.
šiandien manęs klausė. jei turėtum galimybę likt čia ir nevažiuot atgal į savo šalį, ką pasirinktum.
ką pasirinkčiau? aš sau nekeliu tokių klausimų.
pasirinkimas galėtų būi tik vienas.
o gal gali būt?