desember 15, 2007
ir nepabust.
Šiandien aš pirmą kart apsidžiaugiau, jog egzistuoja toks dalykas pasaulyje, kaip faniera (fonograma aut. past.) nes blyn..supratau, kad jei ne ji, tai pirmadieni kabinčiau tikrai neišbaigtus darbus, o dabar reik tikėt viskas bus taip, kaip, kad norėtųsi. (na bent jau kol kas tai viskas link to krypsta).
vakar buvo visiškai keistas vakaras. sutikau vienoje gatvėje senokai matytą žmogelį. ir kažkaip..žinai. gerai, kad sutikau. nors realiai kalbėjom apie..na apie kažką, ne tame esmė. gerai yra tai, kad susitikom. atrodo to ir reikėjo. kažkaip visada pabendravus su tokiu jaukiu žmogum pati pasijaučiu kitaip..lyg ir stalčiukai mano mažoje galvelėje sujuda. taip taip. jaukūs draugai gerai. turiu tokį terminą savo kartais subtiliame žodyne.
vakar buvo mastymo vakaras. daug galvojau apie daug dalykų. nieko konkretaus. tiesiog.
viskas turbūt yra gerai. nes aš ir vėl pradedu skraidyti tik dabar dėl realių dalykų.
žinai. kažkaip nustojau sau kelti klausimą 'o kas iš to?' nes pradėjau galvoti, jog man nieko iš to ir nereikia. svarbu, kad kol kas turiu idėjų kurias įgyvendinu. ir, kad darau, tai, kas man tikrai labai prie širdies.
atrodo kitaip ir negalėčiau gyventi.
na gal tik šiek tiek reikėtų dar mažyčio dalyko..bet aš kažkaip jaučiu, kad gal tas mažutėlis dalykėlis jau ne taip ir toli. ta prasme, kad. na. juk kažkada turi ateiti tas laikas:), kai visiškai švytėsiu ir daugiau apie nieką kitą negalvosiu. nes jau šiaip taip pamąsčius per ilgai manyje buvo tyla. gal jau greit.
išvis norėčiau kažkuo susižavėti, o ne vien stebėt žmones autobusuose.
o kalbant apie autobusus, tai išduosiu vieną dalyką. yra dvi personos. na aš juos dažnai matau. vieną ir šiaip kartais, tai ten, tai šen, kai visiškai nesitiki. o kitą tik kartais. taigi. dažnai matau ir stebiu. pastebiu. rodos, kad ne aš viena. nes visad taip kažkaip susižiūrim.:). ir visad sutikus tą nepažįstamą žmogų autobuse sau mintyse pagalvoju, kad gal kažkada išsprūs man toks sutrikęs ir čaižus LABAs:D:D. tada nusijuokiu ir toliau valau aprasojusį langą.
žinau, kad dalykai kurių tikrai labai nori pasibeldžia tada, kai to visai nesitiki.
taigi dabar mokausi nesitikėti. būti nešališka aplinkoje tvyrančių nuotaikų ir minčių taifūnui. nes tik tada tai, ko labiausiai noriu ir bus.
ir išvis saviterapijos kursas prieš miegą veiksmingas..tik kartais norisi greičiau užmigt. ir nepabust ryte apsivyniojus kaklą ausinuko laidu.
