Ingra Miler

vistiek

kartais jaučiu savo dienose šizofreniškumą. rodos būna liūdna ir ne šiaip..ir tada kažkaip pradedu garsiai juoktis..taip ir vaikštau iš nuotaikos į nuotaiką. verkiu. juokiuos. tvardausi. atsipalaiduoju.
mhm..
laikas toks kaip visada.
nesupranti kodėl skubi arba atvirkščiai pradedi viską daryt lėčiau nei prieš tai.
pyksti ant savęs, po to ant kitų.
nesusigaudai kada laikas tvarkytis, o kada ir vėl kuist namus.
nori rytais važiuot dviračiu, bet įsėdus į autobusą mėgaujiesi mintimis apie tai kas dedasi žmonių galvose juo važiuojant.
nori ankščiau nueit miegot. nueini į virtuvę ir išgeri kavos.
nusprendi nusivest mamą į teatrą, bet ir vėl nepadarai to, ko ji tavęs taip ilgai prašė.
žmonės ateina ir išeina kaip visada.
tik tu rodos vis dar esi ten pat, kur ir buvai.
vėluoji arba keiki save, kad per anksti atėjai.
šypsaisi o nešdama šiukšles imi ir apsiverki nežinia dėl ko.
visą naktį tūsinies, o iš pat ryto važiuoji į laidotuves kuriose nebeįstengi būti šalta.
nesusitvarkai savo popierėlių, bet pakeitusi aplinką staiga tampi neurozės pilna darboholike.
rašai laiškus su mintimis, kad ryt juos išsiūsi, bet..taip ir neišsiunti.
susidarai darbų sąrašą, kad tik kažko nepamiršt, bet imi ir pamiršti apie tokį egzistuojant.
nori kažką labai nuveikt, bet apatiška sėdi ir darai LYGIAI NIEKO.
prisieki sau šimtus kartų, kad nebedingsi. bet imi ir dingsti..
kartais kai dingsti..nori dingti amžiams. spragtelėti pirštais ir pradėti viską nuo nieko.
nes kartais atrodo labai sunku tęsti tai, ką pradėjai vien dėl to, kad būtų pabaigta.
man visada labiau patikdavo procesas nei rezultatai. ta prasme..man visada labiau patiko važiuot iš miesto į miestą, nei po to po jį vaikščiot.
man visada labiau patiko gaminti, nei po to tai valgyti.
man visada labiau patiko užmegsti pokalbį nei jį plėtoti.
rašyt, nei skaityt.
duoti, nei už tai gauti.
..
bet morcheeba gyvai vistiek grojo pasakiškai.
..
o desktopas man visada primena Rygą.