Ingra Miler

ti tiek

keistas laikas.
savaitgali (nuo penktadienio ryto iki vakarejancio sekmadienio) praleidau kulautuvoj.
be telefono. be laikrodzio. be suknistu rodykliu judejimo manyje.
nezinau ar pasiekiau tai, del ko vaziavau.
stebejau saule, medzius, savo nuotaikas, mintis ir aplinka.
stengiausi siektiek atsiriboti nuo viso vyksmo, kad jis manes pernelyg neitrauktu. nes man patinka individualus tikejimas. as skeptiskai ziuriu i tai, kuo tiki jie. ir niekad nebijau to pasakyti.
turbut Zanos D'Ark laikais mane butu sudegine ant lauzo..o jei dar ir toliau taip garsiai kalbesiu tuoj pat igausiu ateistes etikete.
kazkaip juokingai man skamba kitu mintys is serijos "tu maistauji pries religija. bet ateis ir tavo atsiverimo laikas."
sorry bicai, bet vietomis jauciausi lyg buciau patekus i kokios sektos ar spiritizmo seansa. kaikurios fanatizmo apraiskos mane, tiesa sakant, net baimino ir gasdino.
tiesiog kaikurie simboliai yra PERNELYG jau simboliai. del to atsiribojau.
tiesa..buvau pasiekus riba..kai supratau, kad jei leisiuos toliau..nebeatsilaikysiu.
tuomet tiesiog isejau.
is esmes, tai vaziavau pakeisti aplinka, pabut belaiko, be nerimo ir itampu, fotografuot medzius, pajaust ramybe, pamedituoti.
rodos pasiekiau bent dali savo tikslo.
dabar net neisgerus puodelio neuro-3 (o ka jau kalbet apie 2 ir 1) jauciuosi rami.:). tiesa. su siektiek praplautom smegenim. bet rami.
siandien mano visos dienos savijauta prilygsta lengvam apsirukymui:D. juokinga net.
visi skuba, lekia..o as ramiai zingsniuoju dregnom saligatvio plytelem..
visi parinasi, nervinasi..o as visiskai beparkiu saitau knyga toliau.. na zodziu.
bet siaip nesigailiu, kad ten buvau.
pamaciau tai, ko kitur nematysiu.
ir tik darkarta isitikinau savo teisumu.
--
ir vel skaitau Jurgos Ivanauskaites 'Menulio vaikai'. jau kelinta kart.
tik dabar kazkaip isskiriu mintis, kurios man ziauriai artimos..arba kurios man patinka. stai ir cia nurasysiu keleta.

'(...) Zinau, kokie neidomus sie samprotavimai, betgi Tu niekad ju neskaitysi.. Gerai, kad neskaitysi, nes atvirumas ne suartina zmones, o juos skiria, tolina viena nuo kito. Juk budamas atviras, zmogus kaip i tuneli eina gilyn i save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesusipranta leistis is paskos.(...)'
--
jau net nebezinau apie ka cia norejau parasyt.
na bet dabar turbut tai jau nebesvarbu.
svarbiausia, kad parasiau. jeigu tu nieko ir neskaitysi.
--
ti tiek

nezinau. gal tu zinai?

turbut tu tai jau seniai zinojai.
turbut jau seniai viska atradai.
o as kaip visada.
is leto.
nepazistu jos, bet jauciu ja per jos darbus..tiksliau hepinesus.
kai isgirstu balsa, kad ir tam susiktam surudyjusiam winampe,..tai irgi kazkas mano viduje pasidaro..
ne tai, kad uzgniauzia kvapa..bet uzpildo ta kazkokia kertele, kuri iki siol buvo tuscia..
o gal kaiptik praveria uzdaryta stalciuka.
nemoku viso to apsakyt.
paziurek/paklausyk ir tu. gal ir tau taip bus.
arba mane kitu kuryba pernelyg veikia.
nezinau.

strangers

juokas ima ir tuo paciu asareles byra
keisti sutverimai tie zmones
visi viska matom labai subjektyviai
nesuprantam poto, kaip kolega negirdi tavo sauksmo
bet tai juokinga buna, kai zmones nesusisneka
kartais tas juokas perauga i skausma
o nesusisnekejimas i tiesiog nebedravima
pvz.: mano tevai. is pradziu man rodes, kad as/jie su jais/manim tiesiog nesusisnekam
o dabar paaiskejo, kad pas mus isviso nera bendravimo
nes kai nera bendravimo, tada bent jau ramu
keistos man ju paranojos..ypac pastaruoju metu..:D:D
mane tai juokas ima toks siek tiek sadistinis, kai pamatau ju issigandusias akis
kas tau yra?
kodel darai taip ar anaip?
jie bijo..:) jie bijo net nenutuokdami, kad as bijau dar labiau nei jie
visad man atrodo juokinga, kai jie galvoja, kad as esu didziausia pxiste (nors tokia tikrai neesu) o patys vaidina labai jau susirupinusius. jie rupinasi tuo, kas jiem neprie ko. jie rupinasi dalykais, kuriu nevelnio nesupranta.
ir taip kartais paima juokas, kai girdi sapaliones kazkokias..grynus nusisnekejimus
tada ramiai baigi gerti arbata ir neikiek nesureagavus atsisedi prie kito stalo
tiesa uz nugaros palieki uzdarytas duris
ir netik uz nugaros
savyje taippat
kodel uzdarytas? todel, kad kai atidarai jas, isisiauteja skersvejis
skersvejis nepriot
o kaip noreciau as parodyti jiems savo pasauli
parodyti jiems nors viena diena mano akim
tada viskas turbut ziauriai pasikeistu
turbut
to nebus niekad
as mirsiu jauna
ir nesava mirtim
as zinau tai
..
o is pradziu norejau parasyti tik apie tai, kaip siandien nekaip jauciausi su 37.1 temperatura
saugokites mutavusio viruso
mane jau prigriebe
ju dar ne

P.s. tai privercia kvepuoti. paziurek.