reikejo man kazkokia proga parasyt kazkokius pamastymus..tai emiau ir sukurpiau kazka..tiesiog siaip...pamastymai..tokie lyg su tikslu lyg ir be jo :|
* * *
Žmonės labai dažnai, nori to ar ne, susikuria stereotipus, kuriais vienaip ar kitaip vadovaujasi gyvenime. Atrodo kvaila, bet mes patys kartais net nepagalvodami apie tai, uždedame etiketes aplink mus esantiems žmonėms, vykstantiems dalykams ir įvykiams. Žmones gatvėje vertiname pagal tai, ką jie tuo metu dėvi, kokius papuošalus nešioja, su kuo eina susikibę rankomis, ar su kuo geria kavą. Kartais važiuodami autobusu, ar sėdėdami kavinukėje stebime aplinkinius, bandome jiems pripiršti vieną ar kitą „pavadinimą“, stebėdami tai, kaip jie elgiasi, kaip tuo metu atrodo. Kvaila. Kartais apie tai net nesusimąstome. Sprendžiame apie žmogų pagal jo išvaizdą arba galiausiai klausome kitų. Labai dažnai apsigauname. Pirmas įspūdis dažniausiai būna tikrai apgaulingas.
Dabar tokie laikai tikriausiai atėjo, kaip kiekvienas nori būti labai savitas ir išskirtinis. Ankščiau, kai buvo kita santvarka, kitos vertybės, visuomenės požiūris viskas buvo visiškai kitaip. Buvo gėlių vaikai, bitnikai, vėliau atsirado pankai, alternatyva. Viskas buvo apibrėžiama daug paprasčiau arba buvo neapibrėžta. Dabar, kai viskas modifikuojasi ne dienom, o valandom, atsirado savotiškas chaosas. Didelę įtaką tam daro svetimų kultūrų integravimasis. Dabar tikrai plačiai atvertos durys į Pietus, Vakarus ir Rytus. Žmonės bando būti „laisvais“, moderniais, „neatsilikusiais“. Bando visomis jėgomis mažinti savo konservatyvumą ir plėsti pažiūras, o iš tiesų eina ne tuo keliu. Į šalį importuojami vis naujesni, kitose šalyse jau seniai paplitę daiktai, kurių reklaminiai vardai jau seniai visiems pažįstami. Elementarus pavyzdys. Brangiausias pasaulyje vardas – „Coca cola“. Į kokią šalį benuvyktum, visur rasi bent vieną pilną šaldytuvą šios kompanijos produkcijos. Cigaretės. Visur tave pasitiks reklama su „žaviu“ kaubojum ant arklio („Marlboro“). Tai tik keli, smulkaus vartojmo produktų pavyzdžiai. Džinsai. Iš tėčio laikų pasakojimų pamenu. Turėti džinsus hipių laikais buvo vos ne savotiška prabanga ir pasididžiavimas. O dabar. Atraskite miestą kuriame nerastume nei vieno žmogaus turinčio džinsus ir aš jums padovanosiu medalį. Gal juokingi pavyzdžiai, bet ar suprantat ką tuo noriu pasakyti. Globalizacijai didėjant viskas pamažu tampa identiška. Tuoj ateis laikas, kai visi rytais gersime tokią pačią kavą, valgysim tokius pačius sumuštinius, nešiosim tokius pačius rūbus ir t.t. Tiesiog viskas bus vienoda. Ir nesvarbu, tu gyvensi Lietuvoj, ar kitam pasaulio gale. Visur visvien bus tokios pat etiketės. Dar vienas pavyzdys. Miestai, architektūra. Kuo toliau laikas bėga, tuo labiau visi nauji pastatai darosi panašesni į jau pastatytus.
Turbūt iškilo klausimas, kodėl pradžioje rašiau apie stereotipus, apie skirtingus žmones ir kaip sunku išlikti savimi, kai priešais tave stovintis jau „sugalvojo“ kas tu esi. Tiesiog noriu pasakyti, kad kuo labiau pasaulis darosi „vienodas“ , tuo labiau visi jame gyvenantys žmonės nori išsiskirti. Ir tai, kad tu geri ne tą pačią „Coca cola“ dar nieko nepasako apie tave. Tai neišreiškia tavęs.
Tikrasis žmogus slypi kažkur giliau. O jei ir toliau vadovausimės vien tik pirmais įspūdžiais ir nuogirdomis galbūt net niekad nesuprasime kas tai per žmogus, nes neprieisime prie rakto. Neprieisime prie rakto, kurio dėka galbūt galėjome atrasti tiek daug.
Keista. Rasiau cia paskutini kart taip seniai, kad net nebepamenu kada.
o viskas aplink mane keiciasi. keiciasi zmones - vieni isnyksta, kiti atsiranda, vieni uztrunka ilgiau kiti trumpiau. pasaulis beprotisku greiciu sukasi ir kinta kartu su vertybemis, pomegiais, principais ir dar kazkuo.
tik neaisku tai i gera ar i bloga. Tiesiog jauciu ta kitima..
--
kazkuri penktadieni ar sestadieni, po koncerto paveikslu galerijoj, susitikau senus 'chebrantus'...ta prasme..zmogeliukus, su kuriais anksciau leisdavau laika...anksciau.
begant laikui viskas keiciasi. nebeleidziu tiek daug laiko ten, kur anksciau. ir pastebiu, kad ne tik as keiciuosi. as net nespeju mirkteleti, kaip jie nuo apatines lentynos pereina prie auksciau esancios..keistai tikriausiai visa tai skamba...
mane aplanke ivairus sentimentai ta diena (turbut mano sentimentalumas, tai vienas is tu niekad nesikeicianciu dalyku)..atsiminimai apie tas dienas, kai turbut leidau laika vejais...nors nesakyciau, kad man tai nepatiko. tiesiog gyvenau kitais dalykais, nei dabar. dabar turbut taip pat kartais leidziu laika vejais, bet tiesiog kitose vietose ir kitu laiku.
-
nebezinau ka norejau visu tuo pasakyti..o gal ir neturejau kazkokio konkretaus tikslo. O gal jau nebemoku rasyti taip kaip anksciau...? nezinau..
-
turbut niekad neturejau tokio laiko, koki turiu pastaruoju metu..ypac paskutinius du menesius. paskutiniu metu grojau tikrai nezmoniskai daug. dar niekad taip nesistengiau del kazkokiu kuriniu. daugka paaukojau del tam tikru dalyku, ir tiem dalykams atejus mano auka nebeteko prasmes. tiesiog kartais sureiksminu visai nereiksmingus dalykus...cia mano neigiamas bruozas...
-
laukiu vasaros..beprotiskai...tik bijau, kad nespesiu padaryt visko ka noreciau padaryt...bet gal spesiu...stengsiuos ir spesiu..
-
nesusukuotos siandien mano mintys...tiesiog viskas aplink pernelyg keista..
-
..kas yra kas?