laime, tai tavo sapnai
tik sapne tu jautiesi laimingu
tavo laime tai skausmas kitu,
galbut skausmas taip pat reikalingas
ir skausmas, kai skauda aidus
ar protas is skausmo aptemo
kai baigias rytinis alus
puolame laukti, laukti finalo
baime, prarasiu kazka
pasiklysiu keliu labirinte
gyvenu ir bijau pats saves
kaip uzbaigt visa tai kaip uzmirsti
meile, tai viskas kartu
tai ir baime ir skausmas ir laime
sitaip myli beprotis zmogus
tiek jausmu, o kokia visko kaina..
bijoti pavargau ir skausmo nekenciu
as nieko neprasau, nes neturiu ka duoti
dziaugiuosi, kad esu
tam ir esu, kad dziaugtis
palikite mane, nenoriu pasiduoti
(Requiem)
***
Gyvenimas, nukreiptas i asmenisku troskimu tenkinima, anksciau ar veliau atves prie kartaus nusivylimo. Einsteinas
***
Vos tik kasdienine rutina sudrumscia netiketas ivykis, mes pasijuntame it patyre laivo katastrofa ir like pluduriuoti ant lentos atviroje juroje - uzmirse is kur atejome, ir nezinantys, kur plaukiame. Einsteinas
***
***
***
Ir kodel viskas taip sudetinga...kodel tai ka kazkada padarei atsisuka pries tave...kodel?...kodel protas kartais taip susviecia, jog padarai didziausia klaida, kokia galetum padaryti? kodel bijai kazka pasakyti zmogui, kuris tau tiek daug reiskia ir visa tai slepi savy. uzkisi kazkur i tolimiausia savo kampeli..vien del to, jog jau viena kart ji iskaudinai...ir bijai paziuret i tas nuostabias akytes...o galiausiai paaiskeja, jog jei butum nebijojus, butum zmogu padariusi laimingiausiu pasaulyje..o dabar per velu...ir kai viskas vel iskyla i pavirsiu..tu kenti..skauda...dar niekad gyvenime taip neskaudejo..
visada reikia viska sakyti laiku...o ne po laiko...
traukinys nuvaziuoja tau nespejus i ji ilipti..
sugadini netik kitiem...bet ir sau gyvenima..
man sako: dar neviskas prarasta
gyventi su viltimi, kad kazkas po laiko pasikeis juokinga...nes negali to kesti..negali..ir tiek..presunku..
gyvenimo pamoka?
galbut..
tik perdaug skaudi
visai į satanizmą pasinešei?
taigi pavasaris! gana depresuot :)
tuoi reiks laukuosna aliulio liurlyt bėgti
enshteinu tai gal neverta per daug pasitiketi.
o gyventi viltimi gal ir juokinga, ypach jei sugebi be, nors visada lengviau, bet tikrai ne taip kieta. ;)
jei cituoji ensteina gal pritarsi ir tam kad "po laiko" negali buti.
Posted by: o ne! at 12.01.05 21:51Learning from mistakes is good :)
Posted by: warhead at 13.01.05 06:52jo, kiekvienam ateina tokių sunkių momentų. bet, rodos, tau metas mest lauk sitas visokiausias dvejones, kancias ir nedrąsas, pradėt kapstytis ir keisti gyvenimą. pasakyk sau, kad pasimokiau, velniop baimes, ir nuo šiol visada sakysiu tiesiai šviesiai į akis viską, ką galvoju ir ką jaučiu, o jeigu ir tai kam sukels kokių nepatogumų, pačiai bus ramu dūšioj. eilėraščius galima rašyti ir linksmus. jei vienas traukinys nuvažiavo, galbūt nuvažiuos dar vienas, ir gal dar vienas kitas, bet galų gale atvažiuos tas kurio man ir reikia, su minkštom sėdynėm ir vagonu-restoranu :)
galėtum pradėti gerint gyvenimą iškart - pvz. nuo blogo spalvų. :))
Posted by: v. at 13.01.05 09:41requiem... super;) myliu sita grupe.
Posted by: VooZ2 at 13.01.05 11:56ingra,suprantu tawe kuo puikiausiai, ir manau ne vienam tai is musu tai yra nutike ir ne viena karta...asmeniskai tai yra nutike ir man, kai nori zmogui atskleisti sawo jausmus, padaryti ji laimingu, dalintis kartu su juo ta ka tu turi ir ka tau dawe gyvenimas, bet...visada yra bet...as sau sakydawau sau siandien butent yra ta diena kai as pasirysiu ir pasakysiu ka galvoju apie ji,bet...kazkas tada gywena mano sirduteje ir kiekviena karta kai tai noriu padaryti mane sulaiko ka manau,nuo tokio poelgio...bet visi sako nebijok reisk sawo nuomuone zmogui, juk tai nieko nera blogo issakyti sawo nuomuone ka mastai, bet niekas veliau nekalba apie tawo busena po to...tada tu turi tureti labai daug drasos pri aiti prie zmogaus ir sakyti ka nori pasakyti... and anyway akiratyje tik daungus...net neitiketina kad niekas i nepretenduoja...o as juk stoviu paciame vilniau centre, ten kur brangiausi zemes sklypai...
ingra, tik zinok kad draugai visida bus su tawimi...