janúar 12, 2005

..

laime, tai tavo sapnai
tik sapne tu jautiesi laimingu
tavo laime tai skausmas kitu,
galbut skausmas taip pat reikalingas

ir skausmas, kai skauda aidus
ar protas is skausmo aptemo
kai baigias rytinis alus
puolame laukti, laukti finalo

baime, prarasiu kazka
pasiklysiu keliu labirinte
gyvenu ir bijau pats saves
kaip uzbaigt visa tai kaip uzmirsti

meile, tai viskas kartu
tai ir baime ir skausmas ir laime
sitaip myli beprotis zmogus
tiek jausmu, o kokia visko kaina..

bijoti pavargau ir skausmo nekenciu
as nieko neprasau, nes neturiu ka duoti
dziaugiuosi, kad esu
tam ir esu, kad dziaugtis
palikite mane, nenoriu pasiduoti
(Requiem)
***
Gyvenimas, nukreiptas i asmenisku troskimu tenkinima, anksciau ar veliau atves prie kartaus nusivylimo. Einsteinas
***
Vos tik kasdienine rutina sudrumscia netiketas ivykis, mes pasijuntame it patyre laivo katastrofa ir like pluduriuoti ant lentos atviroje juroje - uzmirse is kur atejome, ir nezinantys, kur plaukiame. Einsteinas
***
***
***
Ir kodel viskas taip sudetinga...kodel tai ka kazkada padarei atsisuka pries tave...kodel?...kodel protas kartais taip susviecia, jog padarai didziausia klaida, kokia galetum padaryti? kodel bijai kazka pasakyti zmogui, kuris tau tiek daug reiskia ir visa tai slepi savy. uzkisi kazkur i tolimiausia savo kampeli..vien del to, jog jau viena kart ji iskaudinai...ir bijai paziuret i tas nuostabias akytes...o galiausiai paaiskeja, jog jei butum nebijojus, butum zmogu padariusi laimingiausiu pasaulyje..o dabar per velu...ir kai viskas vel iskyla i pavirsiu..tu kenti..skauda...dar niekad gyvenime taip neskaudejo..
visada reikia viska sakyti laiku...o ne po laiko...
traukinys nuvaziuoja tau nespejus i ji ilipti..
sugadini netik kitiem...bet ir sau gyvenima..
man sako: dar neviskas prarasta
gyventi su viltimi, kad kazkas po laiko pasikeis juokinga...nes negali to kesti..negali..ir tiek..presunku..
gyvenimo pamoka?
galbut..
tik perdaug skaudi

Posted by ingra at 7:46 EH | Comments (7)