« nesvarumo busena | Main | tureti "veidrodi yra gerai" »

kiek dar?ydomu...:)

esu tikriausiai pabaisa nes vakar taip inirtingai prasiau zmogaus,kuris man be galo brangus praleist su manim savaite,kuri bus man labai sunki.o jis ne neatsilepe...tik norejau kad kas nors butu salai,seip tik kad butu salia.nesuprantu nejau tai taip sunku,kame slypi visa ta baime?ko bijo zmones?ir uz ka sitaip elgiasi su kitais zmonemis?nesuprantu.idomu kiek dar as laikisiuos kol galu galia pradesiu nekest to zmogaus,kuris man net labai reikalingas,kiek dar?nz,bet jauciu kad greit prades pykint...

Comments

beskaitydama susidariau nuomonę, kad tau tas žmogus visiškai px iš tikro. paprasčiausiai tau patinka parintis ir viskas. jei jis tau rūpėtų, nerašinėtum ir dingtum iš jo gyvenimo nes kai myli nori kad kitam būtų gerai.

tikrai ne px...gal esu savanaud,bet ka daryt,jei noris?noris pamatyt ir tik seip pasikalbet.