« nezinau... | Main | aj,beprasmiska... »

bla bla...

kiekviena uzuomazga apie mintis panasias i vilti yra man kaip antausis.kasdien atsibusti ir suprasti kad tikrove yra tokia kokia yra...jauciuosi nevykele,nes nieko negaliu pakeisti,negaliu sugrazinti tai ka jau praradau.bet lygiai taip pat kiekviena diena man yra kova,kova su nebutimi ir nereikalingumu,kaip tik kova kai kovoji pats su savimi...kovoji with jour brain,with mainds and so on...mane jau uzknisa supantys zmones,nekenciu ir pati saves.nesuprantu nejau taip sunku suprasti zmogu kuris rodos viska gerai paaiskina,o kai bandai sumaluot ir paistai nesamones jie netiki.visos donos buna sudsa ir t.t...