lta,tamsu ir balta nuo sniego.suvibruoja mano telefonas ir as skaitau ta prakeikta zinute,skubu atsakyti,bet negaliu,nuo salcio susalo mano pirstai,o ir pati buvau ne kokios busenos:)tuo metu jauciau lyg zeme pradejo slysti is po koju.ko gero sms zinute ne geriausias budas issiskirti,bet taip jau atsitiko...mano gyvenime ivyko toks luzis,kurio vietoje atsiranda tustuma,tuscia vieta,kur nejauku ir nepakeliama buti,kurioje reikia viska pradeti is naujo,susikurti pasauli ir pati save.taip ir prabego 3 menesiai,pilni parkiu,nezynomybes ir nereikalingumo...daznai jauciausi lyg stoveciau pilnoje gatveje zmoniu,rekciau pilna gerkle,bet manes nieks negirdi ir nepastebi.rodes jog net geriausios drauges manes nesuprato,o tas ju posakis "nesiparink" nepadejo,o net lagiau graudino.galvojau,kad likau visiskai viena,nors buvau reikalinga daugeliui zmoniu.as tiesiog nepastebejau ju susurupinimo,nes reikalinga norejau buti tik vienam zmogui,bet deje...
tap praejo ir valentino diena.as ir seip niekada nemegau sios dienos,o pastaroji virto man pragaru.mokykloje visi lakste prisipiese bjaure raudona spalva sirduciu,ju buvo pilna visur,kas per kvailos dekoracijos!galu gale atsiduriau pas drauge,kuri inirtingai stengesi mane pralinksminti.vakaras baigesi gana gerai,zaidem su sniego gniuztem:)))))))))))o nakti gavau smas,kuris mane labai pradziugino,nuo tos nakties viskas pasikeite,atrodo kaip zinute gali pakeistizmogaus savijauta?bet isitykinau,jog gali.pasinaudojau vieno zmogaus patarimu:reikia bekt ir daugiau neatsigrezti atgal.tap ir darau,gal ir padeda,ko gero dar iki galo nesupratu.kartais buna dienu visai nieko,o kartais atrodo viskas juoda ie tik protarpiais pasirodo netgi ne balta,o pilka spalva.vienatve nekoks jausmas,tad kaip sakoma"kuo didesne vienatve,tuo didesnis malonumas su niekuo ja nesidalinti...",o man tas jausmas jau pradeda patikti:))))))