atostogos ir aš vėl namuose. bėgau nuo vilniaus šalčio ir tikėjaus, kad pajūry bus šilčiau. naivuoliškas požiūris, ar ne? bet iš kitos pusės, vienodas klimatas nereikalauja didelių žmogiškųjų resursų aklimatizacijai. tai bent šioks toks palengvėjimas

negaliu nepaminėt, kad važiuodamas namo, pilnai supratau, kodėl nekenčiu degradų/bomžų, o visų šių apmąstymų inspiration'as buvo kelionė iš saulėtekio į stotį su degradu pašonėj. viskas buvo maždaug taip:

degradas: kokiam čia sėdim?
aš: antram.
degradas: kokiam?
aš: nu, į stotį važiuojam.
(pauzė)
degradas: kur važiuoji?
aš: koks tau skirtumas?
degradas: nu kur važiuoji?
aš: kas tau nuo to?
degradas: į kauną?
aš: ne.
(pauzė, privažiavus stotį)
aš: nežadat stotis (praleist)?
degradas: nežadu.
(prasibraunu ir einu prie išėjimo, degradas pasiveja)
degradas: dar pasiprikolinsi, ble, gausi į snukį.
(degradas tiesia snarglėtą ranką man prie veido)
aš: eik nx.