ko pasiilgau
Gyvendamas Vilniuje pasigedau vieno seno mažo miesto sąvybės, kuri, tikriausiai, liko tik miegamuosiuose rajonuose. O gal ir ne.
Nebeprisimenu kada paskutinį kartą esu užėjęs pas draugą/draugę iš anksto ne perspėjęs apie tai. Tiesiog taip pasiimti nuvažiuoti (nes vaikščioti reiktų labai ilgai), pasibelsti į duris, užeiti, atsigerti arbatos, pasišnekėti ir grįžti namo. Kaip bebūtų keista - to nebedarau netgi grįžęs į savo gimtąjį kaimą. Turbūt dėl to, kad nežinau kur gyvena žmonės su kuriais bendrauju, o kiti - išvykę sostinėn arba už jūros krašto.
Davai, kas žinote kur aš gyvenu, kitą savaitgalį sėdėsiu namie. Prisiminkite tai ir užeikite arbatos. Tikrai mane rasite. Bus faina prisiminti vaikystę.
Akcija vadinsis "Užeik!"
Comments
Jo, dabar kai priminei tai ir pati susimąsčiau. Kaip pas kaimynus bėgdavau temptis visus lauk, arba tiesiog užeit ir kažką nuveikt..
Posted by: meta | april 15, 2007 8:39 EM
Čia 21 - 22 dieną? Na jei būsi namie tada užsuksiu išgerti arbatos ir pašnekėti apie bile ką ;)
Posted by: slapukasss | april 16, 2007 1:07 EM
Tam kad užeiti neskambinus reikia kad draugai sėslūs būtų. Mane namie pakankamai tikėtina rasti tarp pirmos nakties ir šešių ryto, bet abejoju ar tokiu metu jūsų vizitas mane labai sužavėtų. Ech, tas beprotiškas, beprotiškas gyvenimas.
Posted by: jago | april 18, 2007 11:55 FM
Ne tau vienam ENC taip yra. Aš pats esu iš mažo miesto.. ir taip pat pasiilgau viso to. Kvaila, bet nieko nepakeisi. Jeigu galėčiau jau šiandien keisčiau gyvenimą, tačiau riša darbas ir kitos sąlygos dėl kurio gana sunku keisti gyvenimą. Kada nors ENC...
Posted by: Markas | juli 10, 2007 8:44 EM